PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2022 m. Spalio 3 d. 10:54

Restauruoti Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės partizanų dokumentai

Lietuva

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotraukos

Etaplius.ltŠaltinis: BNS


247476

Po pusmetį trukusių darbų baigti restauruoti Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės GU rajono dokumentai, po žeme išbuvę daugiau kaip 70 metų, pirmadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas.

Šiuos partizanų dokumentus praėjusių metų gegužės mėnesį rado „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas, vykdęs Vokietijos karių kapaviečių paiešką.

Jie aptikti miškingoje drėgnoje vietovėje, prie pelkės, sudėti į 1937 metais pagamintos Vokietijos kariuomenės dujokaukės metalinį dėklą. Jis galėjo būti įmintas į drėgną žemę, nes aptiktas maždaug 15–20 cm gylyje, o vienas dėklo galas kyšojo iš žemės paviršiaus.

Vytenio rinktinė įsteigta 1945 metų vasario pabaigoje ar kovo pradžioje kaip Lietuvos laisvės armijos Šiaulių apygardos Stumbro rinktinė.

Rinktinės daliniai veikė daugiausia Šiaulių apskrities Kuršėnų, Raudėnų, Papilės, Tryškių, Užvenčio, Šaukėnų ir Kurtuvėnų valsčiuose.

1949–1950 metų žiemą Vytenio rinktinę sudarė vienintelė Dubysos tėvūnija, veikusi daugiausia Užvenčio apylinkėse. 1951 metais patyrus didelių nuostolių, spalį Vytenio rinktinė pertvarkyta į Žemaičių apygardos Dubysos tėvūniją.

Dujokaukės dėkle buvo 1948–1949 metų dokumentai: Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės pareigūnų raportai ir laiškai, laisvės kovotojų sąrašai, Žemaičių apygardos vado įsakymai gyventojams, keli Žemaičių apygardos laikraščio „Laisvės balsas“ egzemplioriai, dokumentų lydraščiai ir kiti dokumentai.

Dėkle laikytas einamasis rinktinės archyvas, nes didžiąją dalį dėklo turinio sudarė ne dokumentai, o „švarūs“ popieriaus lapai ir nenaudotos kalkės. Tikėtina, kad dokumentus dėkle kaupė 1949 metų sausio‒rugpjūčio mėnesiais GU rajonui vadovavęs Kajetonas Matijošaitis-Vaidila (1917–1950).

Lietuvos kultūros tarybai skyrus dalinį finansavimą Vytenio rinktinės dokumentus restauravo Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratoriai.

Dokumentai bus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, kur jie sutvarkyti, aprašyti ir suskaitmeninti.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.