Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darbo inspekcijos nuobaudą ginčija teisme

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus Klaipėdos apylinkės teisme ginčija Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) paskirtą nuobaudą.

Ligoninės vadovas 900 eurų nuobaudą gavo už darbo teisės ir darbų saugos pažeidimus.  Darbo inspekcija nustatė, kad buvo pažeisti vienos darbuotojos interesai.

Ne darbo laiku sveikatą turėjusiai atlikinėti medikei įstaiga nesumokėjo už sugaištą laiką, be to, neįvykdė kitų Darbo inspekcijos nurodymų – ligoninės skyriuose, iš kurių gauti medikų nusiskundimai, neatliko psichosocialinio vertinimo, kad būtų išsiaiškinta tvyranti darbo atmosfera ir imtasi priemonių. 

Tirtis dėl COVID-19 – laisvadieniais

Dėl pandeminės situacijos šalies gydymo įstaigose dirbantys medikai ir kitas personalas tapo įpareigotas periodiškai tikrintis dėl COVID-19.

Anot Darbo inspekcijos, Respublikinės Klaipėdos ligoninės slaugytoja institucijai pasiskundė į patikrą dėl COVID-19 kaskart turėjusi atvykti poilsio laiku, savaitgaliais ar atostogų metu. Moteris pareikalavo, jog ligoninė už sugaištą laiką apmokėtų.

Anot Darbo inspekcijos, slaugytoja bent šešis kartus atlikti tyrimo turėjo atvykti poilsio dienomis.

„Tai yra, ji neatlygintinai sugaišdavo savo poilsio dieną tokiai procedūrai atlikti. Informacija pasitvirtino – išanalizavus patikrinimui paimtus dokumentus“, – BNS informavo Darbo inspekcija. 

Įvertinus laiką, kurį moteris paskirdavo nuvykimui ir parvykimui į ligoninę, paskaičiuota, kad sveikatos patikrinimams ji sugaišo apie 16 valandų ir už tai jai turi būti atlyginta daugiau kaip 280 eurų. 

Į vieną patikrinimų neatvykusi slaugytoja buvo atleista iš darbo už drausmės pažeidimą. Ar toks sprendimas buvo teisėtas, sprendžiama kitoje tame pačiame teisme nagrinėjamoje byloje. 

Anot inspekcijos,  įstatyme nurodyta, jog už periodinius sveikatos patikrinimus darbuotojai turėtų būti sumokėtas vidutinis darbo užmokestis, nes patikros privalomumą numato teisės aktai.

„Įstaiga skirdama patikras poilsio laiku žinojo, kad tai poilsio laikas. Netgi galima įžvelgti mobingą šios darbuotojos atžvilgiu, nes kitiems darbuotojams buvo skirta darbo laiku, ką galėjo padaryt ir šiai darbuotojai“, – teisme sakė Darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovė Dovilė Pranauskienė. 

Ligoninė: laiką galima pakeisti

Ligoninės vadovui atstovaujantis advokatas Saulius Majauskas teigė, jog pandeminiu metu nė vienam medikui nebuvo apmokama už laiką, skirtą COVID-19 testų atlikimui. 

Esą tai numato ir Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimas, kurį ligoninė pateikė teismui. Jame nurodyta, jog už COVID-19 testams atlikti sugaištą laiką apmokėjimas nėra numatytas. 

Ligoninė teigia, jog medikė netinkamą testavimosi laiką galėjo pasikeisti. 

„Visi darbuotojai be išimties, negalintys atvykti tyrimui dėl COVID-19 ligos nustatymo į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę pasiūlytu laiku, individualiai derina tyrimo atlikimo datą ir laiką, o taip pat ir vietą, pasirenkant tyrimo atlikimą arba ligoninėje, arba mobiliajame punkte jiems priimtinu laiku, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto testavimosi periodiškumo“, – BNS atsakė Respublikinė Klaipėdos ligoninė. 

Anot Darbo inspekcijos, moteris dėl šios problemos į administraciją nesikreipė, nes buvo susiformavę konfliktiški santykiai. Kartą slaugytoja jau buvo netekusi darbo, tačiau teismas ją sugrąžino. Dėl susidariusios situacijos ji buvo informavusi profesinę sąjungą. 

Darbuotojai skundėsi psichologiniu smurtu

Darbo inspekcijos nuobaudos D. Steponkus sulaukė ir už tai, kad institucijos patikrinimo metu buvo nustatyti skirtingų teisės aktų pažeidimai, tarp jų ne tik darbo teisės, bet ir darbų saugos.

„Anksčiau inspekcija buvo nurodžiusi atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimą iki 2021 gruodžio 6 d. Įstaigoje nustatytas netinkamas vadovybės, t. y. administracijos ir skyrių vadovų elgesys su darbuotojais“, – BNS informavo Darbo inspekcija.

Anot inspekcijos, per pakartotinį patikrinimą įstaigos vėl buvo reikalauta atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą įstaigoje. Psichosocialiniai rizikos veiksniai, tokie kaip darbo tempas, santykiai su kolegomis ir kita, įtakoja darbuotojo emocinę, psichologinę savijautą.

„Darbuotojai nuolatos skundėsi dėl tiesioginių vadovų taikomo psichologinio smurto jų atžvilgiu. Per tą laikotarpį buvo septyni skundai“, – teisme sakė inspektorė Asta Žvaliauskienė. 

„Iš anksčiau turime įrodymus, kur yra masė žmonių pasirašinėję skundus. Buvo tarnybinis pranešimas adresuotas vadovui dėl patiriamo psichologinio smurto darbe, 19 žmonių pasirašė. Skundų turime visą pluoštą. Akivaizdūs įrodymai, kad darbuotojai patiria psichologinį smurtą įstaigoje. Tie skundai iš įvairių skyrių, noriu akcentuoti, ne iš vieno skyriaus“, – teigė inspektorė. 

Anot jos, atsakingas vadovas gavęs bent vieną tokį grupės skundą turėjo imtis veiksmų ir atlikti vertinimą bent viename ar keliuose skyriuose, tačiau to nepadarė nei savo iniciatyva, nei nurodžius inspekcijai. 

Be to, ligoninės administracija nesikreipė į inspekciją su motyvais prašant atidėti vertinimo terminą.

Ligoninei atstovaujantis advokatas S. Majauskas nurodė, kad įstaiga savo biudžete pernai nebuvo numačiusi lėšų „stambiam vertinimui“, tad šių metų biudžete numačius išlaidas vertinimas atliekamas šiuo metu. 

Be to, kaip teigė advokatas, ligoninėje nebuvo gauta jokių nei tiesioginių, nei anoniminių darbuotojų nusiskundimų apie tai, kad darbo santykių rizikos veiksniai būtų egzistavę. 

Ar ligoninės vadovui paskirta nuobauda bus panaikinta, ar liks galioti, Klaipėdos apylinkės teismas skelbs kitą savaitę.

BNS