Renginių verslui prašant tęsti valstybės paramą, valdžios atstovai abejoja

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

149654

Baigiantis per karantiną įteisintos pagalbos verslui priemonėms, pramogų verslo atstovai norėtų gauti paramą dar mažiausiai pusmetį. Socialinių reikalų ir darbo ministerija teigia, kad išskirti vieno sektoriaus negalima.

Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto nariai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni sako, kad tokiai paramai lėšų atsirastų, kiti mano, kad valstybė remia neperspektyvias įmones. 

Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininko Valdo Petreikio teigimu, šis sektorius yra labai mažas, bet puikiai matomas, todėl net ir labai maža parama – kelios dešimtys milijonų – „duos asimetrinę naudą“.  

Jis tikino, kad renginių organizatoriai naudoja daug valstybinės infrastruktūros, pavyzdžiui, nuomojasi patalpas, sales, bet kainos dėl koronaviruso krizės nepasikeitė.  

„Siekiame diskusijos dėl to, kad lengvatinėmis sąlygomis naudotumėmės valstybine infrastruktūra“, – komitete šią savaitę kalbėjo V. Petreikis.

„Domino“ teatro vadovė Diana Bukantaitė-Kutkevičienė teigė, kad darbo užmokesčio subsidijos baigiasi, todėl papildoma pagalba išlaikyti darbuotojus yra labai reikalinga.   

„Pratęsti ir padaryti protingo dydžio subsidijas, kad žmonės kažkurį laiką dar išgyventų“, – tvirtino ji. 

Teatro vadovė apgailestavo, kad parama nesiejama su vidutiniu žmogaus darbo užmokesčiu, o tik su minimalia alga.    

D. Bukantaitė-Kutkevičienė įsitikinusi, kad renginių organizatoriams galėtų būti teikiamos vienkartinės subsidijos: „Galima tartis su ekspertais, kaip jos galėtų būti apskaičiuojamos. Tarkime, nuo 2019 metų amortizacinių atskaitymų, šie duomenys yra vieši – arba 2,5 proc., ar keli procentai nuo pajamų“. 

Pasak jos, skiriant paramą individualiai dirbantiems gyventojams, būtų galima atsižvelgti į 2018 ar  2019 metais jų sumokėtus mokesčius. Ji neatmetė ir pridėtinės vertės ar pajamų mokesčių lengvatų galimybės šiam verslui.    

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Maksvytienė abejojo, ar reikia remti pramoginių renginių organizatorius labiau nei kitus sektorius. 

„Išskirti vieną sektorių, manome, nėra tikslinga ir nustatyti jam didesnę subsidijos mokėjimo ribą“, – teigė ministerijos atstovė.

Ekonomikos komitete dirbantis konservatorius Dainius Kreivys įsitikinęs, kad paramai daug lėšų nereikėtų: „Tai nėra milžiniškos lėšos.“   

Be to, parlamentaras pasiūlė naują pramogų verslo rėmimo formą – kas antros vietos, kuri lieka neužimta dėl reikalavimo laikytis saugaus atstumo, finansavimą. Jis priminė, kad šiame sektoriuje dirba apie 13 tūkst. žmonių „plius individualaus verslo atstovai“.   

Tuo  metu Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas Virgilijus Poderys pasigedo paties sektoriaus įnašo sprendžiant finansines ir kitas problemas, kilusias dėl koronaviruso krizės.    

„Po pusės metų pats sektorius turi suvokti ir diskutuoti, kur dreifuoja, nes tokie kovidai, pandemijos reikalai bus visą laiką. Tai jūs verslo modelį keičiate, transformuositės? Per tokią pagalbą Lietuvoje generuojame zombines bendroves, neturinčias ateities, nes bankroto bylų iškelta mažiau nei pernai tuo pačiu metu“, – kalbėjo parlamentaras.   

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt