Remigijus Ruokis: „Be džiazo festivalio būtume provincija“

Artėjant „Šiaulių naktims“, į kurias tradiciškai įsilieja ir džiazo festivalis, kalbamės su festivalio organizatoriumi, grupės „Gin‘Gas“ vokalistu, televizijos laidų prodiuseriu ir vedėju, VGTU Kūrybos ir komunikacijos katedros lektoriumi Remigijumi Ruokiu.

– Šiemet rugpjūčio 25-26 dienomis Šiauliuose organizuojamas jau 16-ais festivalis „Šiauliai Jazz“ – kokia buvo festivalio pradžia?

– 1995 m. spalį grupė bendraminčių iš „Gin’Gas” klano įkūrė muzikos klubą, kuris iš karto griebėsi veiklos ir organizavo tarptautinį alternatyvios muzikos festivalį “RUMŠK”, dar po kurio laiko festivalį papildė eksperimentinis “Faršas”, kurie galėtų prisikelti labai sėkmingai kitais metais vasaros pradžioje, o juose dalyvavo daugelis jaunų piliečių, dabartinių solidžių trisdešimtmečių. Po penkerių metų jau turėjome solidų „Šiauliai Jazz“ festivalį. Iki to laiko pats nuolat dalyvavau kitų miestų organizuojamuose džiazo festivaliuose, dalyvauju ir dabar, bet tuo pačiu rūpinuosi savo festivaliu.

Alternatyvių festivalių pradžia Šiauliuose buvo kukli, pirmieji koncertai vykdavo Šiaulių Filharmonijoje, Kultūros centre, klubuose, kavinėse, tačiau atsiradus daugiau norinčių remti festivalį, prisidėjus kultūros fondams, didesnėms įmonės, net pavieniams asmenims festivalis persikėlė į lauko scenas. Pirmasis verslas buvo dar gana paslankus, jam atrodė prasminga remti meną, džiazą… vėliau situacija keitėsi ir prasidėjo darbas iš idėjos. Festivalio koncertai būdavo nemokami, kaip ir dabar, gal tik vieną kartą buvo pardavinėjami kažkokie simboliniai bilietai, kai koncertai vyko Filharmonijos salėje. Šiauliuose padaryti mokamą džiazo festivalį yra nerealu, nes labai susiskaldžiusi visuomenė, ne taip, kaip Kėdainiuose, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoj, nėra įskiepyto patriotiškumo už savo miesto festivalius. Be to, labiau akcentuojame meninę pusę, o ne komercinę, įvertiname ir publikos auginimo bei išprusimo svarbą.

– Džiazas – gilias tradicijas turintis muzikos žanras. Ar vis dar populiari ši muzika Šiauliuose? Ar pavyko festivalį išauginti iki tarptautinio?

– Pats džiazas yra sociumas, bendravimas, be to, kaip ir minėjau, tikinčių juo nėra labai daug, nors norinčių tikėti daugėja, žmonės sugeba įvertinti džiazo muzikantų profesionalumą, juos išgirsta, pavyzdžiui, popso koncertuose, kur jie pasirodo kaip akompaniatoriai. Ne paslaptis, džiazas reikalauja išsilavinimo, tam tikro intelekto koeficiento. Šis stilius niekada nebuvo masių muzika, nebent tarpukaryje, kai šalia Klaipėdos Girulių šokiuose grodavo „Bigbendas“, ar Kaune „Metropolyje“. Dauguma vis dar mėgsta primityvoką pop standartų stiliaus muziką, todėl natūralu, kad tiems žmonėms džiazas niekada nepatiks, net ir pop ar soft jazz. Vis dėlto Šiaulių festivalis turi savo publiką, ir tie žmonės formuoja festivalio veidą. Seniau eksperimentuodavome, kviesdavome ir keistesnius atlikėjus, tokius kaip “The Revolvers” iš Danijos, grupes su free džiazo elementais, bet įsitikinome, kad negali Šiauliuose būti free džiazo, todėl apsistojome ties klasikiniu džiazu su šiek tiek folkloro, roko, alternatyvos, džiazroko, klasikos, elektroninės muzikos elementų. Frivūchos čia nepriima. Pastaraisiais metais Šiaulių džiazo festivalis tapo tarsi pradedančiųjų platforma, aš pats ieškau naujų grupių, dar šiuo metu labai glaudžiai bendradarbiaujame su latviais. Iš tolimesniojo užsienio labai sunku pasikviesti žinomą grupę, jų kainos prasideda nuo 3-4 tūkstančių eurų, dažniausiai tai beveik visas festivalio biudžetas, o remiančių džiazą Šiauliuose yra nedaug, čia yra faktas, ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti.

– Kaip Šiaulių džiazo festivalis atrodo Lietuvos kontekste?

– Jei atvirai, mes silpniau atrodome, negu Kėdainiai. Jie turi stiprią bendruomenę, Savivaldybė leido net vieną gatvę pavadinti „Džiazo“ gatve, Kėdainių muzikos mokykloje atidarė Džiazo katedrą, o pas mus?.. Beveik visi mažesni miestai Lietuvoje rengia džiazo festivalius, bet neapsieinama ir be paradoksų: džiazo muzikantai nelaikomi kompozitoriais, esu girdėjęs, kad kažkada Šiauliuose studentams drausdavo improvizuoti, nors visame pasaulyje improvizacija yra vertybė, be jos negimsta joks naujas menas, bet čia jau visos Lietuvos problema... Net Lietuvos džiazo federacija yra visuomeninė organizacija ir mes patys savanoriaujame joje, o, pavyzdžiui, Estijos džiazo federacija turi valstybės išlaikomus 4–5 etatus – todėl jie taip toli ir pažengę, turi mažiau „gražių“ kelių ir aikščių, bet gali pasigirti „nenustekenta“ kultūra. Norėtųsi, kad ir Šiauliuose būtų/atsirastų šviesių žmonių, kurie taip galvotų, ne tik tas šimtukas danbartinių džiazo gerbėjų, todėl šiais metais į festivalį ir atvažiuos Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius, beje, pats festivalių organizatorius, jis skaitys paskaitą apie džiazo istoriją, kurioje dalyvaus ir vienas iškiliausių Lietuvos saksofonininkų Vytautas Labutis.

Kuo „Šiauliai jazz“ nustebins šiais metais?

Rugpjūčio 25 dieną savo vinilą „O kas, jeigu aš?“ pristatys kultinė funk grupė

„Gin'Gas“. Šiemet kviečiamės latvių kolektyvą „Very Cool People“ su naujausiu

albumu, jie šiame projekte tarsi perbėga per muzikos raidą. Beje, jų gitaristas šiuo metu, mano akimis, kūrybiškiausias Latvijoje, įdomu tai, kad grupėje trombonu groja mergina. Pažadame ne tik gerą muziką, bet ir vaizdą. Melodingais soft jazz, bossa nova ritmais sužavės „Ieva Paniulaitytė Quartet“, grupėje gros nepaprastai profesionalūs akompanuojantys muzikantai: kontrabosininkas Armanas Isojanas, gitaros virtuozas Pranas Kentra, jis tarsi nuslėptas lietuviškasis Johnas Scofieldas. Profesionaliomis ir virtuoziškomis džiazo kompozicijomis stebins „Armed Sheep Doom Cloud Prank“, kuriame saksofonus kankins Simonas Šipavičius (iš „Sheep got Waxed“) bei Klaudijus Štuopinis, o prie ritmo mašinos sėdės šiais metais „DrumDay“ drebinęs Domas Razmus. Lengvesniais ritmais džiugins elektroninis duetas „Vakarų plentas“ iš Klaipėdos. Pasirodys ir Šiaulių jaunimas, grojantis akustinę muziką bei Gabija Petrauskaitė su grupe „Paper Clips“. Džiazo galima rasti visur, jei tik klausai, o ne „bujoji“

Rugpjūčio 26 dieną pasirodys viena iš įdomesnių elektroninio džiazo grupių – „Keymono“, kurios krikštas kaip „Brassbastarz“ vyko prieš daug metų būtent festivalyje „Šiauliai jazz“. Šios grupės dainininkės Daivos Starinskaitės soul nu jazz nerealiai kokybiškas. Naujausias jų vinilinis albumas jau sužavėjo Europos melomanus. Taip pat vokaliniais sugebėjimais visus žavės vokalistė Kotryna Juodzevičiūtė su grupe „Silent Blast“, išugdyta Vytauto Labučio. Kotryna jau pasiekusi meistriškumo aukštumų, ji ypač išgarsėjo laimėjusi TV projektą „Lietuvos balsas“. Mergina nesivaiko šių dienų lietuviškos mados dainuoti koverius, ji atlieka šiuolaikinių džiazo grandų kūrinius.Taip pat išgirsite „Timid Kooky“, tai jauna nenuspėjama grupė, jungianti savo muzikoje įvairius muzikos elementus – fusion, pankroko, roko, džiazo. Grupėje trys instrumentalistai ir visi trys kartu ir – vokalistai! Jos klausydamas girdi ir „Primus“ ir „Massacre“ ir „King Crimson“, „Sex Pistols“ bei Fred Frith, lyg klausytumeisi jų visų vienu metu. Taip pat šiame festivalyje klausysimės nepaprastai gražios ir gilios, alternatyvios ir savotiškai tamsios „Silverpieces“ muzikos, išvysime gitaros virtuozo Vykinto Jasaičio pasirodymą. Dalyvaus dar vienas įdomus kolektyvas iš Latvijos –saksofonininkas Toms Rudzinskis su band’u.

Festivalio akimirkos bus tiesiogiai transliuojamos portalo lrytas.lt televizijoje.

Nepramiegokite “Šiaulių naktų” renginių!