Rėmenį įveikti paprasta, tik reikia susiimti

Ar yra tekę pavalgius pajusti nemalonų, deginantį rėmens skausmą už krūtinkaulio? Kai tai pasireiškia ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir ima trikdyti kasdienę veiklą, vertėtų pagalvoti, kodėl virškinamasis traktas patiria sunkumų.

Rėmens graužimas pažįstamas daugeliui

Nemalonus jausmas – rėmens graužimas – vargina dažną iš mūsų, o ypač tai paaštrėja rudenį. Apskritai skrandžio ligos linkusios suaktyvėti, orui atvėsus. Gal todėl, kad rudenį jaučiamės labiau pavargę.

Skrandis gamina rūgštį, kad būtų virškinamas suvalgytas maistas, tačiau rūgšties perteklius žaloja gleivinę. Tuomet, anot dietologės Evelinos Marukytės, ima kamuoti skausmas po duobute, už krūtinkaulio, ėda rėmuo, vargina nemalonūs pojūčiai stemplėje, raugėjimas, pykinimas. Taip pat gali pasireikšti balso pakitimas, kosčiojimas.

Nuolatinis rėmuo gali signalizuoti apie gastroezofaginio refliukso ligą, kai rūgštis nuolat pakyla iš skrandžio į stemplę. Tai paprastai nutinka tuomet, kai sutrinka stemplės apačioje esančio raumens, kuris kontroliuoja judėjimą į skrandį, veikla. Kaip sakoma: viena bėda – ne bėda. Rūgštis, stemplėje ardydama audinį, per ilgą laiką gali sukelti rimtų pakitimų – erozijų. Tuomet problema tampa dar įkyresnė.

Pastaruoju metu rėmens graužimas vargina ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir jaunimą. Tai bene ryškiausia nesveikos gyvensenos bei streso, kurį lemia greitas gyvenimo tempas, pasekmė. Todėl, nepaisant, jog medikamentinis gydymas neišvengiamas, kur kas svarbiau yra išmokti reguliariai maitintis bei stengtis išvengti streso.

Anot specialistės, patarimai labai paprasti, todėl žmonės į juos numoja ranka ir dažniausiai renkasi paprastesnį variantą – vaistus, manydami, jog jie gali išspręsti visas problemas. Iš tiesų kiekvienam rezultatui pasiekti būtinos ir mūsų pastangos.

Gyvenimo džiaugsmui sugrąžinti – sveika gyvensena

Norint padėti savo virškinimo sistemai, pirmiausia būtina subalansuoti mitybos racioną. Tai ypač svarbu jauname amžiuje, jeigu skrandis ne kasdien gauna karšto maisto.

Kalbant apie karštą maistą, tai nėra bandelė su kava. O dar blogiau – bandelė su kokakola ar fanta. Gazuoti gėrimai tik dar labiau padidina rūgšties koncentraciją ir bendrą rūgštingumą. Tad jeigu turite skrandžio problemų, pasirinkę šį būdą, tik dar labiau jas padidinsite.

Jeigu kasdien gauti karšto maisto neturite galimybės, pasirinkite sveikesnį variantą, tarkime, varškės jogurtą su bifido bakterijomis. Iš vaisių tinka bananai, kurie turi būti ne visai sunokę. Todėl, kad juose daug audinius aptraukiančios ląstelienos, ilgai virškinamų angliavandenių. Obuoliai nėra tinkamas pasirinkimas, nes, juos valgant, išsiskiria labai daug skrandžio sulčių.

Sveika valgyti trintų daržovių ir kruopų sriubas, virtą žuvį ar vištieną, pienišką ryžių, manų košę.

Skrandžio gleivinei ypač kenkia kava, išgerta nevalgius, vietoj pusryčių ar pietų. Be to, kofeinas susilpnina skrandžio sfinkterio raumenis, todėl rūgštis lengviau patenka į stemplę ir jus vėl kankina rėmuo. Jei šis ritualas neišvengiamas, ją vertėtų gerti tirpią ir būtinai balintą pienu. Vertėtų atminti, jog kava yra didelio rūgštingumo šaltinis, todėl kur kas naudingiau gerti juodąją ar žaliąją arbatas.

Reikėtų vengti užkandžiavimo prie kompiuterio, televizoriaus, skaitant knygą. Dabartiniu metu mus supa itin daug saldžių pagundų – pyragai, saldainiai, sausainiai ir kt. Kad skrandis visa tai įsisavintų, reikia daug fermentų, todėl mūsų kasa priversta patirti nuolatinę įtampą ir stresą.

Šokoladas, jeigu jus vargina rėmuo, taip pat nėra naudingas, nes kenkia skrandžio sfinkteriui. „Kad ir kaip esate užsiėmę, stenkitės, kad jūsų maisto racionas būtų kuo įvairesnis, sveikesnis bei naudingesnis“, – pataria specialistė.

Itin sveika rinktis šviežių vaisių ir daržovių, kurių pasirinkimas rudenį ypač platus. Nereikėtų apsiriboti vien lietuviškomis daržovėmis bei vaisiais. Paįvairinti mitybos racioną naudinga ir egzotiniais. Išbandykite papają. Joje esantis baltymus skaidantis fermentas padės geriau suvirškinti baltymus, t. y. mėsą, paukštieną, kiaušinius. Pasimėgaukite ir ananasais. Juose esantis fermentas pagelbės virškinant ir apsaugos nuo rūgimo procesų, kai valgomas mišrus – angliavandenių, riebalų, baltymų turintis maistas.

Mažiau vartokite citrusinių vaisių, kuriuose gausu rūgšties: mandarinų, greipfrutų, apelsinų. Ši rūgštis skatina daugiau išsiskirti skrandžio sulčių, nei įprastai reikia, o jos savo ruožtu nukeliauja į stemplę ir sukelia rėmenį.

Pradėkite valgyti lėčiau

Riebiame maiste, taip pat ir įvairiuose rūkytuose gaminiuose, yra ne tik daug riebalų, bet ir krakmolo, kurie lėtina virškinimo procesus, o tai skatina atsirasti rėmenį. Aštrus maistas taip pat išprovokuoja rėmens atsiradimą.

Savo mitybos racione dažniau vartokite prieskonių, ypač imbierą. Jis geba palankiai veikti virškinimo procesą: stimuliuoja virškinimą, palaiko žarnyno tonusą, naudingas, kai pykina, nes suaktyvina virškinimo sultis ir neutralizuoja rūgštis.

Dažniau mėgaukitės vaistažolių arbatomis. Padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, gerkite arbatą, paruoštą iš ramunėlių žiedų, pipirmėtės, saldymedžių šaknų mišinio. Pipirmėtė tinka ir maiste kaip prieskonis. Ši prieskoninė vaistažolė puikiai geba sumažinti skrandžio spazmus, sutrikus virškinimui.

Dažniau valgykite raudonųjų burokėlių bei grūdinių patiekalų. Juose esančios medžiagos palaiko tinkamą rūgštinę terpę skrandyje.

Keisdami mitybos įpročius, pradėkite valgyti lėčiau, kruopščiai sukramtydami maistą, nepersivalgykite ir nevalgykite prieš miegą. Jeigu turite antsvorio, stenkitės jo atsikratyti, nes riebalinis audinys spaudžia skrandį.

Blogiausias draugas – stresas

Keičiant gyvenimo būdą, vertėtų pagalvoti apie žalingų įpročių atsisakymą. Rūkymas, ypač kai rūkoma tuščiu skrandžiu, skatina skrandžio gleivinės uždegimą. Rūkalai suerzina endokrininius organus, padidėja hormonų, skatinančių didesnį skrandžio sulčių išsiskyrimą, kiekis ir rūgštis ima graužti tuščio skrandžio sieneles. Nikotinas, alkoholis ir juose esantys toksinai, laikui bėgant, suardo net ir pačius stipriausius skrandžius.

Nereikėtų piktnaudžiauti vaistais. Nuo skausmo vartojami dideliais kiekiais vaistai ilgainiui pažeidžia skrandžio gleivinę, sukelia erozijas, kraujuojančias skrandžio opas.

Venkite siaurių drabužių. Nuolatinis jų dėvėjimas, ypač jei dažniausiai sėdima, nuolat spaudžia diafragmą, o ji savo ruožtu skrandį, turinys iš dvylikapirštės žarnos nuolat keliauja į skrandį ir jį erzina.

Pats blogiausias žmogaus draugas – stresas. Visiškai išvengti streso vargu ar įmanoma, tačiau būtina ieškoti, kaip jį sumažinti, laikytis darbo ir poilsio režimo. Svarbu laiku keltis ir eiti miegoti, nes kai dirginama nervų sistema, kartu kenkiama ir maisto įsisavinimui. Miegant galvūgalis turi būti pakeltas. Patariama negulti bent tris valandas po valgio.

Kodėl reikia gerti vandenį, kai šalta?

Pasak sveikos gyvensenos specialistų, šaltuoju metų laiku vandens stoka organizme jaučiama dažniau nei vasarą. Organizmas, bandydamas susišildyti, pamiršta siųsti troškulio signalus.

Galvos skausmas, energijos stoka ir silpnumo pojūtis gali būti ne tik pirmieji peršalimo, bet ir dehidratacijos simptomai.

Rudenį ir žiemą geriame mažiau vandens, troškulio nejaučiame taip dažnai, kaip vasarą. Kai šalta, susitraukia kraujagyslės, sumažėja kraujotaka į galūnes – rankas, kojas. Organizmas bando išsaugoti šilumą. Tačiau kai kraujotaka sumažėja, smegenys siunčia impulsą, kad vandens stygiaus nėra, todėl žmogus ir nejaučia troškulio.

Vis tik šaltuoju metų laiku vandens turėtumėme išgerti netgi daugiau nei vasarą. Rudenį, žiemą iš maisto raciono neretai iškrenta šviežios daržovės ir vaisiai – žmogaus organizme pradeda trūkti elektrolitų. Jų stygių būtina kompensuoti, nes taip užtikrinama tinkama širdies, raumenų, nervų ląstelių veikla, nekamuotų silpnumas, raumenų spazmai ar kraujo spaudimo pokyčiai. Tam, kad organizmas greičiau atgautų vandens kiekį ir būtų papildytas reikalingomis medžiagomis, rekomenduojama rinktis natūralų mineralinį vandenį su elektrolitais.

Jeigu organizmas negauna pakankamai vandens, sutirštėja kraujas, pablogėja organų aprūpinimas deguonimi, tad gali sumažėti apetitas ir energija. Taip pat susilpnėja imunitetas, pablogėja virškinimas, vis dažniau pasikartoja galvos skausmai, gali dažniau varginti mėšlungis. Svarbus vandens trūkumo signalas – odos bei lūpų sausumas. Prie to prisideda ir kondicionieriai, įjungtas šildymas, kuris taip pat skatina vandens kiekio organizme sumažėjimą.

Etaplius.lt informacija