Rekordines energijos sąskaitas mokantis verslas nerimauja dėl Vyriausybės tylos – pagalbos nesulaukiančios įmonės jau pradeda keltis į kaimynines šalis

Rekordines energijos sąskaitas mokantis verslas nerimauja dėl Vyriausybės tylos – pagalbos nesulaukiančios įmonės jau pradeda keltis į kaimynines šalis
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Lukas Juozapaitis Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Su keliskart išaugusiomis energijos kainomis susidūrusios Lietuvos įmonės kalba apie šalies verslo griūtį. Jei netrukus valstybė nenustatys pagalbos priemonių – dalis kelsis ir jau keliasi į šalis, kuriose parama numatyta, o elektra pigesnė, dalis bendrovių taps nekonkurencingos bei praras eksporto partnerius, sako Vilniaus prekybos pramonės amatų rūmų (VPPAR) prezidentas Sigitas Leonavičius.

Dabartiniai sunkumai, pastebi verslo atstovas, panašūs į patirtus pandemijos metais, o vardindamas galimas pagalbos priemones jis siūlo pasiremti kaimyninių valstybių patirtimi.
 
„Situacija panaši kaip 2020 metais per pandemiją. Labai viskas panašu: nevaldomas energijos kainų šuolis paliečia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. Jis sukūrė tokią situaciją, kad Lietuvos ekonomika, verslas, yra tokioje situacijoje, o politikai siūlo mums tuo pasirūpinti patiems. Pandemijos atveju Vyriausybė ir valstybė rūpinosi kaip išlikti“, – Eltai apie dabartines verslo nuotaikas pasakojo S. Leonavičius.
 
Savo ruožtu atsakingi politikai tikina, kad verslas jau turi įrankių, kuriais gali pasinaudoti.
 
Įmonės vadovas: finansiškai naudingiau dirbti Estijoje
 
Šaldytų maisto produktų gamybos įmonės „Vėtrija“ vadovas Gediminas Daukšys Eltai teigė patiriantis itin didelių sunkumų dėl neprognozuojamų elektros kainų.
Jis pasakoja, kad virš 90 proc. produkcijos bendrovė eksportuoja į ES valstybes, o konkuruoja su Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Vengrijos, Skandinavijos gamintojais. Šiose šalyse ir Lietuvoje prieš metus elektros kaina buvo panaši, tad įmonė konkuravo sėkmingai, tačiau pastaruoju metu išlaikyti patrauklią kainą tampa sudėtinga, sako verslininkas.
 
„Kai kilogramui produkto pagaminti išlaidos yra 10–15 proc. didesnės, nei gaminamų kaimyninėse šalyse, akivaizdu, kad produktas tampa nekonkurencingas, o didelės elektros sąskaitos atima iš darbuotojų – negalime didinti algų, nusipirkti naujos technikos, atsinaujinti“, – sako G. Daukšys.
 
Pasak „Vėtrija“ vadovo, įmonė jau praranda rinką lenkų gamintojams, tad inicijavo derybas iš ten iškelti dalį veiklos. Uogas bendrovė jau šaldo Estijoje.
„Dabar uogas šaldome Estijoje, nes Lietuvoje šaldyti tikrai per brangu. Elektra Lietuvoje mums kainuoja brangiau, nei estų paslauga. Vieną pamainą atleidome ir perkėlėme ten. Dabar vedame derybas su lenkų įmone, kad vieną likusią pamainą perkeltume į Lenkiją“, – kalbėjo G. Daukšys.
 
VPPAR: esant tokiems elektros kainų skirtumams tarp šalių, Lietuvos eksportuotojai taps nekonkurencingi
 
Pasak VPPAR prezidento S. Leonavičiaus,  Lietuvos gamintojų produkcija Europos Sąjungoje (ES) ir kitose valstybėse buvo vertinama dėl gero kainos ir kokybės santykio – lietuviškas produktas kokybiškas, tačiau pigesnis, nei pagamintas Vakarų valstybėse.
 
Vis dėlto, verslo bendruomenė nuogąstauja, kad dėl, anot S. Leonavičiaus, kartais išaugusių energijos kaštų, šalies įmonės bus „absoliučiai“ nekonkurencingos. Ir dėl dedamosios, kuri nuo verslo nepriklauso, akcentuoja jis.
 
Kartu VPPAR vadovas pabrėžia, kad nors elektra Lietuvoje brangiausia tarp kitų regiono šalių, ji kone vienintelė regione dar nesiėmė jokių pagalbos priemonių daug energijos suvartojančiam verslui.
 
Pavyzdžiui, pirmųjų penkių rugsėjo dienų vidutinė dienos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje siekia apie 379 Eur/MWh, o Lenkijos – 219 Eur/MWh. Mažesnis kainos vidurkis fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje.
 
„Energijos kainų šuolis yra kaip pandemija, apėmęs visas ES šalis. Bet pas mus kainos sukilo daugiausia ir pas mus tai iki šios dienos nespręsta. Estai, latviai, lenkai, Vakarų Europos vyriausybės žingsnius jau žengė“, – pastebi S. Leonavičius.
 
S. Leonavičius spėja, kad be valstybės pagalbos, pradės „byrėti“ stambios įmonės, dalis kurių, sako verslo atstovas, jau svarsto stabdyti veiklą.
 
„Jau ne pelno marža svarbu. Svarbu išlaikyti pramonę, išlaikyti tą sektorių, kuriame, beje, dirba arti milijono Lietuvos gyventojų. Pradėjus griūti, tai prasidės geometrine progresija“, – tikina S. Leonavičius.
 
„Plastiko, stiklo gamybos ir visos kitos įmonės, kurios imlios energijai, faktiškai griūna. O griūnant joms, griūsime visi, nepriklausomai nuo to, kiek kuris verslas su tuo susijęs (...) Kiekvienas išgyvename tam tikrą laikotarpį – tai tęsis mėnesį, daugiausia du. Po to – negrįžtami procesai“, – įspėja jis.
 
Praėjusią savaitę į Vyriausybę su savais pasiūlymais oficialiu raštu Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA). Ji paragino skubiai keisti elektros kainos nustatymo modelį biržoje, investuoti į skirstomųjų tinklų stiprinimą, taip pat šalinti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminančiam verslui kylančius trukdžius prisijungiant prie tinklų, imtis kitų skubių priemonių.
 
S. Leonavičiaus teigimu, konkrečių atsakymų iš politikos formuotojų dėl pagalbos verslui dar nėra.
 
„Nėra jokio veiksmo, sakoma, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Verslas iš tikrųjų sunerimęs. Mes gi valstybės piliečiai, ši ekonomika gi tarnauja valstybei, verslas dalinasi gamybos priemonėmis, pelnais, bet tik tada, kada jis gyvybingas“, – kalbėjo Vilniaus regiono verslo atstovas.
 
VPPAR vadovas apibendrina verslo laikyseną – už pasaulinės energetikos krizės pasekmes atsakomybę turi prisiimti ne bendrovės, o valstybę valdančios institucijos.
„Prašome Prezidentūrą, Vyriausybę prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus. Panašius į priimtus pandemijos metu“, – pažymi S. Leonavičius.
 
Pateikė konkrečius pasiūlymus
 
Vyriausybei adresuotame kreipimesi LPPARA siūlė siekti, kad „Nord Pool“ biržoje būtų atsisakyta šiuo metu taikomo elektros kainos skaičiavimo modelio pagal didžiausią rinkoje pasiūlytą kainą, taip pat skirti daugiau lėšų skirstomųjų tinklų atnaujinimui, o su gaminančiais vartotojais, kurie į tinklą pateikia elektros perteklių, atsiskaityti realiomis kainomis.
 
Dar Ministrų Kabinetui pasiūlyta leisti išmaniuosius elektros skaitiklius įsirengusiam verslui vykdyti valandinius elektros pirkimus.
 
Be to, LPPARA teigimu, Lietuvos elektros perdavimo tinklų operatorius „Litgrid“ bei skirstomųjų tinklų valdytojas „Energijos skirstymo operatorius“ gauna neplanuotų pajamų iš augančių energijos kainų, o valstybė surenka daugiau pridėtinės vertės mokesčio.
 
S. Leonavičiaus teigimu, Lietuvoje gali būti taikoma ir aplinkinių valstybių praktika. Dalis Europos valstybių verslą remia pridėtinės vertės mokesčio lengvatomis, energijos kainas „užšaldo“, subsidijuoja.
 
„Visos tos priemonės, kurios padarytos kaimyninių vyriausybių. Nereikia išradinėti dviračio“, – sako VPPAR prezidentas.
 
A. Armonaitė: pagalbos verslui jau yra, tik daug įmonių apie tai nežino
 
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė laikosi pozicijos, kad pagalbos priemonės verslui jau veikia, dalis jų derinamos su Europos Komisija (EK).
„Pagalbos verslo instrumentų jau šiandien yra. Važinėjame po regionus, pasakojame įmonėms, nes daug jų nežino, kas yra. Pavyzdžiui, „Invegoje“ apyvartinėms paskoloms, investicinėms paskoloms yra (lėšų – ELTA) už 300 mln. eurų. Tai yra pinigai, kurie šiuo metu veikia, (...) jais galime pasinaudoti“, – taip A. Armonaitė kalbėjo „Delfi TV“ praėjusią savaitę.
 
Ministrė vardijo, kad, greta jau veikiančių priemonių, EK derinamas 50 mln. eurų paskolų paketas įmonėms, patyrusioms sunkumų dėl karo Ukrainoje, be to, pabrėžia ji, Aplinkos ministerija su EK diskutuoja ir dėl 90 mln. eurų vertės paramos keisti gamyboje naudojamas gamtines dujas į atsinaujinančius energijos išteklius.
 
„Tų instrumentų jau yra dabar. Tie, kurie derinami su EK, jie „pasileis“ netrukus. Tą irgi yra labai, labai svarbu matyti“, – tuomet teigė A. Armonaitė.
 
„Nuo kovido pripratome – subsidijos, subsidijos. Bet yra eilė instrumentų, kurie ir šiandien yra“, – pažymėjo ji.