Rekomendacijos gyventojams dėl šachtinių šulinių ir gręžinių vandens saugos

Dėl stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Šiaulių departamentas informuoja, jog potvynio apsemtose teritorijose šachtinių šulinių ir gręžinių vanduo galėjo būti užterštas potvynio vandenyje esančiomis cheminėmis ir biologinėmis medžiagomis.

Teikiame rekomendacijas, kaip elgtis gyventojams, kurie maistui naudoja šachtinių šulinių ir gręžinių vandenį:

Su potvynio vandeniu į šulinius gali patekti paukščių ir gyvulių, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, nuotekų kaupimo rezervuarų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – įvairūs mikrobai, galintys sukelti žarnyno infekcijų, įvairių odos ligų. Ligų sukėlėjais gali būti įvairūs virusai, bakterijos, pirmuonys ir kirminų kiaušinėliai. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukėlėjo, žmogus gali susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, bet dažniausiai tai būna ūmios žarnyno infekcinės ligos.

Reikėtų stebėti, ar vandens lygis šulinyje staiga nepakilo. Tai gali reikšti, kad šulinio sienelės yra nesandarios ir teršalai į vandenį gali patekti ne tik užliejus šulinį, bet ir per plyšius.

Nuslūgus potvyniui, būtinas apsemtų šachtinių šulinių išsiurbimas, dumblo, pašalinių daiktų pašalinimas, šulinio dugno, rentinio sienelių išvalymas ir dezinfekavimas bei šachtinio šulinio, gręžinio aplinkos sutvarkymas.

Šuliniui naujai prisipildžius vandeniu, dezinfekuojamas šulinio vanduo. Šulinių ir versmių dezinfekciją gali atlikti juridiniai asmenys, turintys kenkėjų kontrolės (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) veiklai išduotą licenciją.

Praėjus nustatytai dezinfekcijos trukmei, atliekamas pakartotinis vandens išsiurbimas, o šachtiniam šuliniui prisipildžius vandeniu, vanduo turi būti tiriamas dėl mikrobinės ir cheminės šulinio vandens taršos.

Paprastai šachtinio šulinio, gręžinio vanduo tiriamas dėl galimos taršos žarninėmis lazdelėmis (Escherichia coli), žarniniais enterokokais, amoniu, nitritais, nitratais, organinėmis medžiagomis (nustatomas permanganato indeksas), dezinfekcinės medžiagos likučiais.

Primename, kad šeimos, turinčios kūdikių iki pusės metų amžiaus, ar nėščiosios, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, gali kreiptis į NVSC, kad jis būtų ištirtas dėl taršos nitritais ir nitratais. Tyrimai atliekami valstybės lėšomis.

Atkreipiame dėmesį, kad gyventojams, kurie geriamuoju vandeniu apsirūpina patys, tačiau dėl elektros sutrikimo jo dar neturi, atnaujinus vandens tiekimą, reikia išleisti vamzdyne užsistovėjusį vandenį ir tinkamai paruošti (pakaitinti) karštą vandenį vandens šildytuvuose (boileriuose). Kad vandens sistemose neatsirastų sveikatai pavojingų bakterijų (legionelių), karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (čiaupuose ne mažiau kaip 50 °C), o šaltas – visada pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C). Šios taisyklės turėtų laikytis ir nuosavų ar daugiabučių namų gyventojai, kurie vandenį šildosipatys. Daugiau informacijos apie legioneliozės profilaktikos priemones pateikiama NVSC interneto svetainėje.

Esant įtarimų dėl galimo kitų pavojingų cheminių medžiagų patekimo į šulinį, dėl papildomų tyrimų tikslingumo rekomenduojame konsultuotis su NVSC tel. +370 5 264 9676 arba elektroniniu paštu info@nvsc.lt.