Registruotas nedarbas Kauno mieste didesnis nei Vilniuje

Vilnius

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

167494

Apžvelgus situaciją darbo rinkoje ir sulyginus dviejų Lietuvos didžiųjų miestų duomenis, kyla klausimas: gal kauniečiai labai išrankūs ir neskuba darbintis vairuotojais, statybininkais, pardavėjais, nesirenka kitų darbų ten, kur siūlo Užimtumo tarnyba, tuo pačiu ir nedarbo rodiklio nesumažina. Tarnybos duomenimis, kovo 1-ąją registruotas nedarbas Kaune siekė 16,7 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, tuo pat metu Vilniuje – 14 procentų.

Visoje Lietuvoje darbo jėgos paklausa vasarį, palyginti su sausio duomenimis, augo 15,2 proc. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo registruota 23,9 tūkst. laisvų darbo vietų (lygiai prieš metus – 28,8 tūkst.). Daugiausiai darbo pasiūlymų šįmet pateikė apdirbamosios gamybos (19,8 proc.), transporto ir saugojimo (15,6 proc.), statybos (14,2 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių remonto (14,0 proc.) įmonės. Vasarį labiausiai paklausūs buvo sunkiasvorių ir krovininių transporto priemonių, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, krovikai, valytojai, pardavėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, siuvėjai, statybininkai.

Paskutinįjį žiemos mėnesį Užimtumo tarnyboje (Vilniuje) registravosi 6 879 darbo ieškantys gyventojai, maždaug perpus mažesniame Kaune – 2 756. Kaune vasarį įdarbinti 3 395 gyventojai, o Vilniuje – 6971. Tarnybos sąrašuose kovo 1-ąją fiksuota bedarbių 50 135 Vilniuje ir 29 471 Kaune.

Kauno apskrityje registruoto nedarbo rodiklis kovo 1-ąją siekė 16,6 proc. visų darbingo amžiaus žmonių, o bedarbių sąrašuose Užimtumo tarnyba turėjo surašiusi 57 376 šios apskrities gyventojų pavardes. Vasarį įsidarbinti pavyko 6 057 apskrities gyventojams.

Didžiausiu nedarbu Kauno apskrities teritorijoje pasižymi Kėdainiai (19,1 proc.), mažiausiu – Birštonas (13,3 proc.). Kaišiadoryse registruoto nedarbo rodiklis vasarį siekė 14,5 proc., Prienuose – 14,6 proc., Kauno rajone – 14,9 proc., Raseiniuose – 18,1 proc. bei Jonavoje – 18,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus atskirose savivaldybėse.

Apžvelgiant situaciją kitose apskrityse (aplink didžiuosius Lietuvos miestus), didžiausias nedarbo lygmuo prasidedant pavasariui patvirtintas Panevėžio apskrityje – 17,6 proc. Šiaulių apskrityje šis rodiklis siekia 15,8 proc., Klaipėdos – 14,7 proc. ir Vilniaus apskrityje – 14,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Užimtumo tarnyba, kaip nurodoma jos pranešime, vasario mėnesį fiksavo Lietuvos darbo rinkoje teigiamą pokytį – 0,3 proc. punkto mažėjo registruoto nedarbo rodiklis. Kovo 1 d. šioje tarnyboje registruoti neturintys darbo asmenys sudarė 16,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių skaičius per mėnesį sumažėjo 5 tūkst. (iki 277 tūkst.), 23,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų vasarį suteiktas užimtumas, ir tai – beveik 23 proc. daugiau negu sausį. 14,8 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, – 7,9 proc. daugiau nei praėjusių metų vasarį. 1 tūkst. darbo neturinčių asmenų nusprendė pasinaudoti remiamo užimtumo galimybe, dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 7,8 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus (tai – du kartus daugiau nei sausio mėnesį).

Vasarį į šalies Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 16,5 tūkst. bedarbių – 19,8 proc. mažiau nei sausį ir 22,6 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt