Registrų centras: šalies nekilnojamasis turtas vertas 92,8 mlrd. eurų

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

22641

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas turtas vertas beveik 93 mlrd. eurų, kai pernai viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė siekė 86,5 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, šiemet įvertintų objektų skaičius išaugo beveik 80 tūkstančių eurų.

Daugiau kaip ketvirtadalį įvertinto viso nekilnojamojo turto (23,78 mlrd. eurų) sudaro žemės sklypai. Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo turto vertinimui Arvydo Bagdonavičiaus, lyginant prieš penkerius metus ir šiemet nustatytas žemės vidutines rinkos vertes, matomas apie 16 proc. gyvenamųjų teritorijų ir komercinės paskirties žemės sklypų verčių statistinis augimas, o žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinės rinkos vertės išaugo dvigubai.

„Augimą per paskutinius 5 metus nulėmė nuosekliai stiprėjanti šalies ekonomika, didėjančios rinkos dalyvių pajamos ir jų aktyvumas brangesnėse teritorijose, turinčiose išvystytas komunikacijas, kelių ir paslaugų infrastruktūrą. Žymų žemės ūkio paskirties sklypų vertingumą sąlygojo dar ir pakankamas žemės ūkio veiklos pelningumas, palaikomas Europos Sąjungos žemės ūkio dotacijų, bei ūkių stambėjimo procesai, kai ūkininkai superka didesnio našumo sklypus, sutikdami mokėti už juos aukštesnę kainą“, - teigia jis.

Masinio vertinimo būdu šiemet įvertinta daugiau kaip 3,52 mln. vnt. pastatų, kurių vertė 54,3 mlrd. eurų, iš jų būstai (butai, bendrabučiai, 1-2 butų namai) verti 38,9 mlrd. eurų. Miestuose ir kurortinėse savivaldybėse buvo vertinama apie 610 tūkst. objektų, jų vertė - 27,8 mlrd. eurų, o metinis verčių augimas - apie 5,6 proc. Likusioje šalies dalyje buvo įvertinta apie 730 tūkst. būsto objektų, kurių vertė per metus augo apie 4 proc.

Taip pat Registrų centro specialistai įvertino apie 50 tūkst. komercinio turto objektų (administracinės paskirties, gydymo, viešbučių, paslaugų, prekybos, maitinimo ir pan.). Miestų ir kurortų savivaldybėse tokio turto vertė augo 4 proc. ir siekia 7,7 mlrd. eurų, likusioje šalies teritorijoje augimas siekė apie 1,6 proc., tokio turto vertė - 1,2 mlrd. eurų.

5 didžiųjų miestų savivaldybių teritorijose statistinis žemės sklypų vidutinių rinkos verčių mokesčiams augimas gyvenamosiose teritorijose ir soduose siekia 2-3 proc., komercinės paskirties žemės - apie 8 proc. Tai gali būti paaiškinama rinkos aktyvėjimu mažiau vertingose miestų teritorijose, kur formuojama daugiau neužstatytų žemės sklypų, dėl tam tikrų pramonės šakų abejotinų perspektyvų stebima žema pramonės ir sandėliavimo žemės paklausa.

Šiemet masinio vertinimo rezultatai yra aktuali tema, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo sprendimu tvirtins ir fiksuos nuo 2018 m. sausio 1 d. galiosiančias žemės vertes mokesčiams, pagal kurias ne ilgiau kaip penkerius metus žemės savininkams bus skaičiuojamas žemės mokestis. Paskutinį kartą žemės sklypų vertės mokesčiams buvo nustatytos 2013 metais.

Be to, šiemet baigėsi Žemės mokesčio įstatyme įtvirtintas pereinamasis (2013-2017 m.) laikotarpis, kai žemės mokestis buvo kasmet po 20 proc. didinamas, dėl ko žemės mokesčio mokėtojai šiemet moka visą mokestį. Konkrečius žemės mokesčio tarifus kiekvienais metais savarankiškai nustato savivaldybės.

Registrų centras rugsėjo mėnesį pateikė visus masinio vertinimo dokumentus viešam svarstymui įmonės filialuose, apie kuriuos buvo iš anksto plačiai pranešta nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje. Viešo svarstymo metu gyventojai galėjo pareikšti pastabas ir pasiūlymus. Savivaldybių teritorijų žemės ir statinių 2017 m. masinio vertinimo ataskaitos buvo pateiktos derinti ir savivaldybėms. Pastabas pateikė dvi savivaldybės.

Jeigu mokesčio mokėtojas nesutinka su masinio vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto objekto mokestine verte, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, jis per 3 mėn. nuo mokestinės vertės nustatymo (šiuo atveju, iki 2018 m. kovo pabaigos) gali pateikti Registrų centrui prašymą su individualaus vertinimo ataskaita dėl mokestinės vertės tikslinimo.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt