Regbio džentelmenas iš Šiaulių

Šiauliai

Dainą sugrįžtuvių proga Karoliui padovanojo pusbrolis Arnas Mazurevičius. „Jis dainavo, o aš trepsėjau“, – juokiasi K. Navickas ir iki šiol stebisi, kad jųdviejų vaizdo įrašas taip išpopuliarėjo. (Karolio Navicko asmeninio archyvo nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

57905

Vasaros atostogų į Lietuvą sugrįžusį profesionalų regbininką Karolį Navicką artimieji pasitiko daina apie gimtuosius Šiaulius. Muzikalios sutiktuvės buvo nufilmuotos, o vaizdo įrašas feisbuke peržiūrėtas daugiau nei 230 tūkstančių kartų. „Tokios sėkmės nesitikėjau“, – juokiasi Karolis. O štai jo sėkmė regbio pasaulyje – svajota ir treniruota nuo jaunystės. K. Navickas – pirmasis lietuvis, kuriam duris atvėrė profesionalūs užsienio regbio klubai.

„Regbis, matyt, įaugęs į kraują“

Bet iš pradžių buvo futbolas. Jį K. Navickas žaidė nuo septynerių – su komanda netgi tapo Lietuvos ir Pabaltijo čempionu. Vėliau futbolą ėmė derinti su regbio treniruotėmis, kol, sulaukęs 15 m., nutarė: savo ateitį sies tik su regbiu. Tokį sprendimą priėmė po pirmų ir itin sėkmingų rungtynių Plungėje. Tiesa, futbolininko įgūdžiai nenuėjo perniek – praversdavo, kai reikėdavo taikliai spirti regbio kamuolį pro vartus.

Dviejų metrų ūgio sportininkas galėjo rinktis ir krepšininko karjerą, bet sako, kad krepšinis jo niekada netraukė. „O regbis, matyt, įaugęs į kraują. Mano tėvas Algirdas Navickas visą gyvenimą užsiėmė šia sporto šaka, nuo vaikystės stebėjau jo rungtynes“, – pasakoja K. Navickas.

Dabar tėvas su sūnumi apsikeitė vietomis. Kai Karolis rungtyniauja su Lietuvos regbio rinktine, už jo pergalę serga tėtis, įsitaisęs tarp žiūrovų. Kartais prisijungia ir mama, kuri, kaip sako sportininkas, vis dar jaudinasi dėl sūnaus traumų. „Iš šono regbis gal ir atrodo grubus, šiurkštus, baisus. Bet žaisdamas skausmo tikrai nejauti, regbininkai nuo vaikystės mokomi elgtis taip, kad būtų kuo mažesnė traumų tikimybė. Aišku, tai – sunki sporto šaka, reikia daug jėgos, ištvermės, bet reikia ir mąstymo“, – stereotipus griauna Karolis.

Aukštaūgis, barzdotas ir tatuiruotas K. Navickas iš pirmo žvilgsnio taip pat gali pasirodyti grėsmingas. Vis tik sportininkas sako, kad kovingai nusiteikęs būna tik varžybose. Šioms pasibaigus, tampa draugiškas, nemėgsta veltis į konfliktus.

44547969-343341572893894-6863249376983121920-n.jpg

PAR – profesionalaus regbio abėcėlė

Paauglystėje K. Navickas žaidė Šiaulių „Vairo“ regbio klube, pirmasis jo treneris buvo Sigitas Kukulskis. Būtent jo dėka jaunas ir talentingas sportininkas išvyko į Maskvą, kurioje tapo „VVA“ klubo žaidėju.

Skirtumą tarp mėgėjiško regbio Šiauliuose ir profesionalaus Maskvoje Karolis pajuto iškart. O didžiausia mokykla jis vadina metus, praleistus Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). „PAR išmokau profesionalaus regbio abėcėlę. O apie įspūdžius būtų galima parašyti atskirą straipsnį“, – šypteli sportininkas.

Pastaruosius šešerius metus K. Navickas atstovauja Prancūzijos regbio klubams. Šiuo metu žaidžia „USBPA Rugby“ klube grumtynių antrosios linijos pozicijoje.

Lietuvių rinktinei – neeilinis pasiekimas

Nors K. Navickas dirba ir gyvena Prancūzijoje, gimtinės nepamiršta: sugrįžta aplankyti artimųjų, draugų ir prisidėti prie Lietuvos regbio rinktinės pergalių. „Jeigu galiu ir neturiu traumų, visada grįžtu žaisti. Smagu susitikti su tais, su kuriais vaikystėje kartu treniruodavomės, smagu žaisti savo žiūrovų ir sirgalių akivaizdoje, smagu atstovauti savo šaliai. Tai – geras jausmas“, – sako K. Navickas ir džiaugiasi šįmet pasiektu rezultatu: lietuvių rinktinė pirmą kartą istorijoje iškopė į antrąjį pagal pajėgumą Europos čempionato divizioną – „Trophy“.

Karolis įsitikinęs: kuo daugiau mūsų šalies sportininkų išvažiuos į užsienį ir praeis profesionalaus regbio mokyklą, tuo geriau. „Po kažkiek metų jie sugrįš į Lietuvą, į rinktinę, kels jos lygį. Atsiras daugiau dėmesio, rėmėjų. Aš tikiu, kad į Lietuvą kada nors ateis profesionalus regbis. Jau dabar čia yra daug profesionalių žaidėjų“, – sako jis.

lentele.jpg

Lygino su Maiklu Džordanu

K. Navickas ir pats svajoja apie Lietuvą. „Žinote, emigranto gyvenimas nėra toks lengvas ir malonus. Norėčiau sugrįžti, norėčiau savo žinias perduoti jaunimui. Aišku, jeigu tam bus sąlygų“, – ateities planais dalijasi jis.

Kada ateina laikas iš žaidėjo tapti treneriu? „Regbį profesionaliai žaidžiu 11 metų. Per tą laiką nemažai draugų baigė savo karjeras. Jeigu po varžybų atsisėdi rūbinėje ir galvoji: „Ką aš čia darau?“, tai yra ženklas, kad laikas trauktis“, – sako sportininkas.

Jis pats tokių minčių dar neturi, tačiau pripažįsta: kūnas sunkiau pakelia krūvį, traumas. „Nors dėl traumų man reiktų tris kartus nusispjauti – rimtų neturėjau. Išskyrus tą kartą, kai po PAR išvykau žaisti į Angliją. Antrose rungtynėse man lūžo dešinės rankos riešas. Teko grįžti į Lietuvą, daryti operaciją, gydytis reabilitacijoje. Praėjo keturi mėnesiai, kol vėl galėjau sportuoti“, – prisimena Karolis.

Trauma nesutrukdė karjerai. K. Navickas buvo dukart išrinktas geriausiu Lietuvos regbininku: 2015 m. ir 2017 m. Svajonės išsipildymu jis taip pat laiko galimybę žaisti su ryškiausiomis regbio žvaigždėmis arba kovoti su jomis. Pavyzdžiui, su legendiniu Džonu Vilkinsonu.

Na, o įsimintiniausią komplimentą jam kadaise išrėžė treneris iš PAR. „Jis sakė: „Tu esi komandos Maiklas Džordanas. Kai komanda pralošinėja, gali viską kardinaliai pakeisti aikštelėje.“ Tokių varžybų iš tiesų būna“, – džiaugiasi sportininkas.

logo-srtrf.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt