Reformatų skvero atnaujinimo projekte išsiskyrė savivaldybės ir visuomenės nuomonės

Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus apie pasirašytą sutartį su viešą konkursą laimėjusia bendrove „Eikos statyba“, visuomenininkai ir aplink Reformatų sodą gyvenantys vilniečiai sujudo, kad nebeliks parko dabartinio reljefo ir laiptuotų struktūrų. Daugelis džiaugiasi, kad parkas tvarkomas, tačiau nuogąstauja, jog istoriškai jautri teritorija yra projektuojama nepakankamai remiantis tyrimais.

Birželį Vilniaus savivaldybė paviešino be konkurso parengtą Reformatų skvero atnaujinimo projektą, pagal kurį jau 2018 m. vasarą ketinta pradėti atnaujinimo darbus. Visuomenei ir architektūros specialistams išreiškus nepritarimą projektui, Vilniaus savivaldybė sutiko surengti viešą susitikimą su visuomene, kuriame bus aptariamas parengtas projektas ir galimi jo keitimai, atsižvelgiant į išsakytus komentarus.

Ketvirtadienį sostinės Reformatų skvere aktyvistų rengiamas vienos dienos Reformatų festivalis, skirtas Reformatų skverui ir siekiui reformuoti vilniečių dalyvavimą priimant sprendimus dėl viešųjų erdvių. Daugelis akcijos iniciatorių teigia, kad miesto skverus ir parkus tvarkyti reikia, tačiau apmaudu, jog inicijuojant tvarkymą kaskart siekiama radikaliai ištrinti prieš tai buvusios architektūrinės epochos bruožus, užuot suteikiant jiems naujų interpretacijų ir pritaikant dabartinių gyventojų poreikiams. Taip pat akcijos organizatoriai, kelia klausimą ar reikia iškirsti 95 iš 275 esamų medžių. Išsaugojimo vertos ir 9 deš. atsiradusios laiptuotos struktūros, kurių dabartiniame projekte nebelieka.

Nuo 2014 m. viešinamo Reformatų sodo atnaujinimo projekto autoriai, ir pats architektas, dirbęs prie kompozicijos, ir kraštovaizdžio architektai šios betoninius laiptus Reformatų sode kompozicijos nelaiko vertybe, ji buvo suformuota imituojant tarybinių kovotojų apkasus. Tuo metu, kai jie buvo statomi 1983-iaisiais, iš tiesų buvo sunaikinta istorija - itin didelę istorinę vertę turėjusios reformatų kapinės, kur buvo laidojami garbūs ir žinomi žmonės. O betono lovių konstrukcija buvo dalis komunarų paminklo architektūrinės kompozicijos.

Vienas skvero ir paminklo architektų Kęstutis Pempė šiandien apie savo ir bendraautorių sovietmečio laikotarpio kūrinį sako, kad „tas skveras buvo padarytas galbūt ne visai teisingomis politinėmis aplinkybėmis, okupacijos laikotarpiu. Laiptų takų esmė tai buvo ta, kad primintų apkasus ar panašiai“.

Dailės istorikė, menotyrininkė Doc. dr. Rūta Birutė Vitkauskienė taip pat neįžiūri laiptuose jokios istorinės vertės ir į klausimą atsako klausimu - „Ar reikia išsaugoti barbarizmą“? Pasak R. B. Vitkauskienės, tie laiptai simbolizuoja istorijos naikinamą, o istorija ir jos paveldas yra kiekvienos tautos pagrindas.

„Liūdna, kad neįmanoma grąžinti kapaviečių, atminimo lentų, bet verta priminti, kokia tai svarbi istoriškai vieta“, - sako R. B. Vitkauskienė.

Reformatų sodo atnaujinimo projekto idėja - naikinti betono konstrukciją ir „apkasų sistemą“, atkuriant buvusio reljefo paviršių. Pasak projekto vadovės Jurgos Silvijos Večerskytės-Šimeliūnės, sodo sutvarkymo projektas - kelias nuo jo praeities į ateitį per dabartį, tai sutvarkymo priemonių rinkinys, kurių pagalba vietovė turi įgyti naują istorinę prasmę, tai kelias sukurti kokybišką ir pilnavertišką poilsio erdvę. Projekto autoriai turėjo keletą pagrindinių tikslų - įamžinti reformacijos sąjūdžio Lietuvoje atminimą, formuoti integruojančią aplinką ir pagerinti gyvenimo aplinkos estetinę ir fizinę kokybę.

Ketvirtadienį sostinės Reformatų skvere aktyvistų rengiamame festivalyje tarpusavyje ir su Vilniaus savivaldybės atstovais bus diskutuojama apie skvero ateitį, bus aptartas parengto projekto atitikimas miestiečių poreikiams. Skvere vyks aktyvistų, meninės ir sportinės akcijos, koncertai ir kiti vyksmai.

XVII a. I p. priemiestyje įsikūrę evangelikai reformatai šiaurinėje sodo dalyje įrengė kapines. Anuomet parko sklypai buvo naudojami miestiečių ir vienuolynų, religinių bendruomenių daržams ir sodams, o kalnas buvo mėgstama miestiečių pasivaikščiojimų vieta. „Nuo šio kalno matyti nuostabus miesto ir jo apylinkių vaizdas, aiškiai lyg ant delno regėti kiekvienos bažnyčios bokštas...“, - taip aprašė šią vietą 1859 m. istorikas A. H. Kirkoras. XIX a. nugriovus miesto gynybinę sieną, priemiestis ėmė sparčiau plėstis, pradėjo formuotis Pylimo gatvė. Reformatų sodo želdynas buvo suformuotas buvusiose Reformatų bendruomenės žemės valdose po Antrojo pasaulinio karo. Dabartinis teritorijos išplanavimas ir želdynas sukurtas XX a. 9 dešimtmetyje pagal komunarų skulptūroms skirtą kompoziciją. Reformatų sodas iš esmės nebuvo atnaujinamas apie 35 metus. 2013-2015 metais buvo atliktas tik želdyno estetinis formavimas.

Šiuo metu projekte planuojama, kad bus panaikintas sovietinis betoninių apkasų imitavimas, atnaujinti takai, sutvarkyti želdiniai, atsiras apyniais, vijoklinėmis rožėmis, raganėmis apželdinta pavėsinė (pergolė), vandens takas, vaikų žaidimo aikštelė, kurioje be laipynių ir čiuožyklų bus ir batutas, bus galima išbandyti požeminių pokalbių atrakciją, vandens pompas, prigulti tinkle įrengtame virš augalų. Atkūrus sodą, jame atsiras sezoninė lauko kavinė. Sode bus įrengti dviračių stovai, apšvietimas, suoliukai, šiukšliadėžės, gertuvės ir tualetai Sodo tvarkymo darbai vyks dviem etapais. Pirmojo etapo metu apie 28 tūkst. kv. m ploto sodo teritorijoje pirmiausiai bus įrengti inžineriniai, vandentiekio ir nuotekų tinklai, sodo laistymo sistema. Statybos darbų metu sodas laikinai bus aptvertas.

Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Šiam projektui skirta 1 722 211,03 Eur struktūrinių fondų lėšų, 202 613,06 Eur - valstybės biudžeto lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudaro 101 306 54 Eur. Bendra projekto vertė - 2 026 130,63 Eur.

Paulina Levickytė (ELTA)