Reforma ligoninėje: kas keisis pacientams ir darbuotojams?

Šiauliai

Etatų mažėjimo metas. „Ekonomikai nėra gerai, kai didžiausias miesto darbdavys yra ligoninė. Tiesą sakant, šį titulą labai norėčiau perleisti verslui“, – sako R. Mažeika. Atleidimo lapelius daliai ligoninės darbuotojų planuojama įteikti iki liepos 15 d. (Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės ar­chy­vo nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

89330

„Tiesiai šviesiai sakau – ryžtis dalyvauti konkurse į ligoninės direktoriaus pareigas buvo didžiulis asmeninis iššūkis. Neblogai žinojau pagrindines ligoninės problemas: skolų naštą, nekonkurencingus atlyginimus, neracionalią struktūrą, sutarties nevykdymą su ligonių kasa, nors eilės konsultacijoms didelės. Pritraukti gerų specialistų – jokių šansų“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, tačiau priduria – situacija pamažu gerėja. Nuo spalio 1 d. iš esmės keisis ligoninės struktūra ir darbo organizavimas.

„Žodžiais medikai jau nebetikėjo“

– Ligoninės laukia daugybė pokyčių. Kodėl jų reikėjo?

– Respublikinė Šiaulių ligoninė yra trečia pagal dydį Lietuvoje. Tai daug ką pasako apie jos reikšmę regiono gyventojams kaip potencialiems pacientams bei miestui ekonomine, socialine ir kultūrine prasme. Šiuo metu ligoninė įgyvendina 4 projektus iš ES lėšų už beveik 8 mln. Eur. Labai tikimės, kad avarinės būklės, visiems akis badantis katilinės pastatas virs moderniu geriatrijos centru regiono gyventojams.

Deja, pagal problemų mastą tarp didžiųjų ligoninių taip pat esame trejetuke – jų turime labai daug. Daug metų ligoninė nevykdė sutartinės sumos su ligonių kasa. Išėjo užburtas ratas: jeigu vienais metais suteiki mažiau paslaugų, kitais metais gauni sutartį už mažesnę sumą. Mažėji ir mažėji: teiki mažiau paslaugų, gauni mažiau pinigų, nebegali siūlyti konkurencingų atlyginimų specialistams – jie renkasi privačias įstaigas arba išvyksta į kitas ligonines. Na, o blogiausia šioje situacijoje, kad kenčia pacientas – negauna laiku ir kokybiškų paslaugų, išvyksta į kitas gydymo įstaigas.

Taigi, pirmas uždavinys buvo didinti paslaugų skaičių ir pajamas. Norint didinti paslaugų kiekį, reikėjo skubių intervencijų jau pirmąjį mano darbo mėnesį. Žodžiais medikai jau nebetikėjo, todėl mes panaudojome skatinimo politiką: gydytojams, kurie suteikdavo daugiau paprastų arba išplėstinių konsultacijų, nei priklauso, už jas primokėdavome. Tokia skatinimo politika suveikė. 2018 m. sumą viršijome 210 tūkst. Eur, tad sutartis su ligonių kasa 2019-iesiems iškart buvo geresnė. Tai mums nepaprastai svarbu. Beje, iki šiol tęsiame tokią skatinimo politiką ir ją netgi plėtojame. Per penkis šių metų mėnesius nestacionarinių paslaugų suteikta beveik už 800 tūkst. Eur daugiau, nei numatyta sutartyje su TLK.

Kitas uždavinys – gerinti ligoninės finansinę situaciją, optimizuojant išlaidas. Mūsų įsipareigojimai keturiais milijonais eurų viršija turimas lėšas. Norint panaikinti finansinį minusą, reikėtų vieną mėnesį dirbti, nemokant atlyginimų, nepatiriant jokių kitų išlaidų. Finansinio minuso priežastis didele dalimi yra susijusi su neracionalia struktūra ir personalo skaičiumi. Jeigu palygintume Šiaulių ligoninę su kitomis analogiškomis, pas mus dirba iki 20 proc. daugiau darbuotojų. Moters ir vaiko klinika ir Onkologijos klinikos yra nutolusios nuo pagrindinio medicinos miestelio, todėl tai – našta dėl papildomo personalo poreikio.

– Reforma ligoninėje – sudėtingas ir jautrus procesas. Kaip priėmėte sprendimus: kas keisis, kas bus atleistas?

– Kai pradėjau vadovauti ligoninei, daugelis gydytojų sveikino, bet kartu reiškė „užuojautą“. Tai parodo, kad ir jie suvokė būtinų pokyčių mastą ir gylį. Kuriant naują struktūrą ir vykdant visus kitus pokyčius, deklaravau aiškų prioritetą – pacientą: norėjome, kad ne jis suktųsi aplink mediciną, o medicina aplink jį. Iš pradžių vykdėme anonimines darbuotojų apklausas. Norėjome sužinoti, kaip jie jaučiasi, kokias problemas mato. Klinikų ir padalinių vadovai pateikė ataskaitas. Lygiagrečiai vykdėme statistinę ekonominę analizę, lankėmės padaliniuose. Pamažu ėmė aiškėti tikrasis vaizdas. Buvo sudaryta apie 10 darbo grupių, kurios, turėdamos visą informaciją – tiek apklausų rezultatus, tiek ekonominius rodiklius, vertino klinikų ir padalinių veiklą, efektyvumą. Vėliau darbo grupės teikė siūlymus dėl struktūros optimizavimo ir darbo organizavimo.

Taigi, darbo organizavimo pokyčiai buvo dar vienas prioritetas. Manau, kad mums labai pasisekė, jog visus darbus atlikome maksimaliai trumpais terminais ir naująją ligoninės struktūrą sveikatos apsaugos ministras patvirtino gegužės 23 d. Ji įsigalios nuo šių metų spalio 1 d. Už tą nelengvą paruošiamąjį darbą esu labai dėkingas pokyčius palaikiusiems komandos nariams.

Onkologiniams ligoniams – viešbučio paslaugos

– Kokia bus naujoji ligoninės struktūra?

– Vietoje 80 padalinių lieka 65. Mažinamas valdymo aparatas, centralizuojama infrastruktūra, jungiami panašias funkcijas atliekantys skyriai.

Labai svarbus pasikeitimas pacientams yra Diagnostikos centro įkūrimas. Jis apims endoskopiją, echoskopiją, radiologiją ir Konsultacijų polikliniką. Su šiuo centru susijęs antras reikšmingas pasikeitimas, nes visi gydytojai iš Konsultacijų poliklinikos perkeliami į specializuotus skyrius. Keisis gydytojų pareigybės: jie ir konsultuos, ir dirbs stacionare, ir vykdys kitas funkcijas. Paaiškinsiu, kodėl tai darome. Tarkime, gydytojas, dirbantis 1 etatu, per dieną turi priimti 14 pacientų. Tačiau pasitaiko dienų, kai pacientų būna, pavyzdžiui, tik 7. O mes jam vis tiek mokame už etatą. Dabar gydytojo laiką panaudosime prasmingiau. Tarkime, jeigu gydytojas turės mažiau operacijų, galės daugiau konsultuoti, ir atvirkščiai. Tokia tvarka bus draugiškesnė pacientui, nes atsiras galimybė gydytojų potencialą išnaudoti bendram gėriui.

– Pacientams tokia tvarka naudinga, o gydytojams? Juk senoji tvarka buvo patogesnė.

– Žinoma, kad atsirado nepatenkintų. Ir aš tai visiškai suprantu – pasikeisti nėra lengva. Bet visiškai logiška, kad, tarkime, atsakomybę už urologinę ar oftalmologinę medicininę pagalbą nuo konsultacijų iki stacionaro turi prisiimti būtent šių specialybių medikai. Be abejo, išauga atsakomybė šių padalinių vadovams – matyti, vertinti ir reaguoti į besikeičiantį pacientų poreikį. Dar vienas pokytis, kuris palietė gydytojus, – ligoninėje buvo skiriama nepakankamai dėmesio pacientų diagnozių suvedimui į informacinę sistemą. O kuo sudėtingesnis ligonis, tuo daugiau kainuoja jo gydymas, tuo daugiau pinigų mes turime gauti iš ligonių kasos. Tai yra elementari ekonominė logika – negalime, pagaminę mersedesą, jo pardavinėti už paspirtuko kainą.

– Sugrįžkime prie pokyčių. Kas keisis klinikose?

Visi pokyčiai yra integruoti – struktūros keitimas turės įtakos ir darbo organizavimo pasikeitimui.

Onkologijos klinikoje vietoje Chemoterapijos ir Radioterapijos skyrių bus įkurtas vienas Onkologijos skyrius, nes stacionare besigydančių pacientų nėra daug. Tiksliau, didelė jų dalis yra dienos stacionaro pacientai ir lieka klinikoje tik todėl, kad yra atvykę iš Kelmės, Mažeikių, Panevėžio ar kitų miestų – jiems nepatogu važinėti. Nuo šiol tokiems ligoniams teikiame nemokamas viešbučio paslaugas. Džiaugiamės suradę tokį sprendimą, nes dabar šie ligoniai yra ne stacionaro pacientai, o už tokias paslaugas mums mokama papildomai. Kadangi teikiamos viešbučio paslaugos, nebereikia slaugytojų – užtenka slaugytojų padėjėjos. Mes taip pat parengėme naują onkologinių ligonių diagnozavimo ir gydymo tvarką, vadinamą „žaliaisiais koridoriais“. Šia tvarka norime užtikrinti, kad diagnozė pacientui būtų patvirtinta kuo greičiau. Mūsų ambicija – onkologinio susirgimo diagnozę patvirtinti arba atmesti per dvi savaites, kai šeimos gydytojas pagrįstai įtaria ligą.

Be jokios abejonės, esame pasiruošę stiprinti chirurgijos ir traumatologijos paslaugų teikimą.

Psichiatrijos klinikoje mažiname valdymą – vietoje septynių skyrių lieka keturi, į juos integruojami sujungto Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus specialistai – socialiniai darbuotojai, psichoterapeutai. Tai, neabejojame, pagerins stacionare gydomų ligonių kompleksinį gydymą. Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje vietoje penkių skyrių lieka trys, Vaikų tuberkuliozės skyrius bus perkeliamas į Moters ir vaiko kliniką, kai bus moderniai suremontuotos Vaikų ligų skyriaus patalpos. Centralizuojama kraujo laboratorija ir Kraujo bankas.

Permainos palies ir Širdies kraujagyslių centrą – vietoje dviejų kardiologijos skyrių lieka vienas. Natūralu, kad gali kilti klausimas – kodėl? Atsakymas glūdi tame, kad per paskutinius metus medicinos technologijos ir metodikos neatpažįstamai pasikeitė. Šiandien Šiaulių ligoninėje teikiamos aukščiausio lygio intervencinės kardiologijos diagnostikos ir gydomosios procedūros, todėl pacientams suteikiama labai daug nestacionarių paslaugų, kurios išsprendžia didelę dalį pacientų problemų.

Pokyčių bus dar nemažai – rudenį pradeda veiklą angiochirurgijos dienos stacionaras, ruošiamės torakalinės chirurgijos specialisto licencijai gauti – tai neabejotinai pagerintų plaučių ligomis sergančių pacientų diagnostiką.

Beje, šiandien aktyviai vertiname ligoninės pacientų maitinimo kokybės ir kaštų problematiką. Neatmestina galimybė patiems organizuoti šios paslaugos teikimą. Pacientų apklausa irgi rodo pokyčių poreikį. O norėdami efektyviau įveiklinti Transporto skyriaus darbuotojus, perorganizuosime į Logistikos skyrių su atitinkamomis funkcijomis.

MVK – dėmesys pogimdyvinei depresijai ir nuolatinės žindymo konsultacijos

– Ambicijų taip pat turite Moters ir vaiko klinikoje.

– Taip, čia laukia rimti pasikeitimai. Galiu pasidžiaugti, kad turime ne tik aukštos kompetencijos gydytoją, bet ir augančią stiprią vadybininkę Emiliją Bogužienę, laikinai einančią klinikos vadovo pareigas.

Yra jungiami Akušerijos ir Nėštumo patologijos skyriai. Kokia nauda pacientėms? Visų pirma, norime tapti atviresni būsimosioms mamoms. Medicininė pagalba bus orientuojama į dienos stacionaro paslaugas, tai yra patogiau pacientėms. Moterims, atvykusioms į kliniką, bus teikiama ne tik pati kvalifikuočiausia pagalba, bet ir taikomas pastovus mokymo apie nėštumą procesas.

Planuojame nėščiąsias mokyti ne tik apie nėštumą ir gimdymą, bet ir apie nuskausminimą ir naujagimio priežiūrą. Psichologas teiks pagalbą visoms moterims po gimdymo – jis taps pilnaverčiu komandos nariu ir visos moterys pagal skandinavišką modelį bus tiriamos dėl galimos pogimdyvinės depresijos.

Po pokyčių klinikoje pagaliau turėsime pastovų žindymo konsultantą. Planuojame pagalbą teikti ne tik moterims, gulinčioms skyriuje, bet ir sudaryti galimybę ateiti pasitarti po gimdymo. Veiks pagalbos grupė moterims po gimdymo. Taip pat smagu pabrėžti, kad gerės ir diagnostinė aparatūra – atnaujintame skyriuje pacientės bus tiriamos naujausios kartos echoskopu su 3D funkcija.

– Ligoninė – didžiausias Šiaulių darbdavys, turintis per 2 000 darbuotojų. Ar daug jų neteks savo darbo?

– Ši tema labai jautri. Tikslaus skaičiaus dar nežinau. Galiu pasakyti tik tiek, kad mažės iki 100 etatų. Daugiausia darbuotojų, apie 40, bus atleista iš Infrastruktūros skyriaus, nes jis buvo labiausiai išplėtotas. Tikiuosi, kad, sumažinę darbuotojų skaičių, per metus turėsime ne mažiau kaip pusės milijono ekonominį efektą. Atleidimo lapelius norėtume įteikti liepos 15 d.

Ekonomikai nėra gerai, kai didžiausias miesto darbdavys yra ligoninė. Tiesą sakant, šį titulą labai norėčiau perleisti verslui, pavyzdžiui, „Neaustinių medžiagų fabrikui“. Tą jau minėjau šios įmonės savininkui.

– Užsiminėte apie tarp gydytojų kilusį nepasitenkinimą. Ar buvo tokių, kurie dėl vykstančios reformos trenkė durims ir išėjo iš darbo?

– Išėjusiųjų buvo. Bet kol kas kalta ne reforma, o kartų kaita. Kaip ir visur, vyresnius keičia jaunesni. Tik bėda ta, kad jaunų specialistų pritraukimas vis dar yra problema.

Aš visada lyginu tris respublikines ligonines – Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Iš jų mes esame didžiausi, bet mūsų atlyginimai – mažiausi. Gydytojų atlyginimai vidutiniškai mažesni 100 Eur, slaugytojų – net 150 Eur. Mums verkiant trūksta kai kurių specialistų: chemoterapeutų, neurologų, anesteziologų, radiologų ir t. t. Neurologai renkasi Panevėžį, sako, ten moka 400 Eur daugiau. Anesteziologams – 800 Eur daugiau. Ką daryti? Kaip pritraukti specialistų?

Tam ir vyksta visi pokyčiai.

Labai džiaugiamės, kad pasiteisino idėja Savivaldybės lėšomis finansuoti rezidentų studijas. Jau esame pasirašę sutartis su dviem kardiologais, kurių labai trūksta. Tai – talentingi, jauni žmonės, jie – dovana miestui. Ko reikia, kad gydytojai atvažiuotų į Šiaulius? Reikia dviejų dalykų: organizacijos kultūros ir atlyginimų. Nes jauni žmonės visai kitokie. Jiems nereikia vokelių, jie nori oficialaus konkurencingo atlyginimo. Jie nori pagarbių, orių darbo sąlygų. galimybių čia augti ir daryti karjerą. Ir mes keičiamės tam, kad galėtume visiems ligoninės darbuotojams tai pasiūlyti. O visos naudos gavėjas, be abejo, yra pacientas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt