PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2018 m. Rugpjūčio 24 d. 07:30

Re­mi­gi­jus Ruo­kis: „Me­nas ne­dings­ta, jei at­si­ran­da griu­vė­sių“

Šiauliai

Trau­ka. „Šiau­lių nak­tų“ sie­la Re­mi­gi­jus Ruo­kis: „Kas tu­ri nu­tik­ti, kad fes­ti­va­lio ne­be­da­ry­čiau? Mies­tie­čiai tu­ri nu­spręs­ti, ar jiems rei­kia pre­ky­bi­nin­kų mu­gės bul­va­re, ar to­kių me­ni­nin­kų, ku­rie, pa­ti­kė­ki­te ma­ni­mi, pri­trau­kia sve­čių iš ki­tų mies­tų. Žmo­nės at­va­žiuo­ja ne į mu­gę. Jie at­va­žiuo­ja dėl tų ne­rea­lių idė­jų, ku­rias įgy­ven­di­na­me.“

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


49619

Vi­są sa­vai­tę Šiau­liuo­se vyks­ta „Šiau­lių nak­tys“, o jų sie­la – re­ži­sie­rius, mu­zi­kan­tas ir pra­mo­gi­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius Re­mi­gi­jus Ruo­kis at­vi­ras: fes­ti­va­lio kū­ry­bi­nė ko­man­da kas­dien pa­ti­ria to­kių ad­re­na­li­no pliūps­nių, ko­kių var­giai pa­ti­ria au­to­mo­bi­lių grei­čio fa­na­tai. Sep­tin­tą kar­tą iš ei­lės reng­ti fes­ti­va­lio neatg­ra­sė net ir griu­vė­siais vir­tę Šiau­liai. Prie­šin­gai: Ruo­kis sa­ko, kad me­ni­nin­kams griu­vė­siai – idea­li vie­ta kur­ti.

„Šiau­lių nak­tys“ ne­rep­re­zen­tuo­ja Šiau­lių?

– Šie­met Šiau­liai vie­šo­sio­mis erd­vė­mis ne­džiu­gi­na dėl in­ten­sy­viai vyk­do­mų re­mon­to dar­bų, ne­pra­va­žiuo­ja­mų gat­vių. Ar ne­bau­gi­no min­tis reng­ti fes­ti­va­lio nak­tį, kai bul­va­re jau die­ną leng­vai ga­li ko­jas iš­si­su­ki­nė­ti?

– Mes ne­bi­jo­me to­kių iš­šū­kių. Me­no es­mi­nis tiks­las – pa­siek­ti žmo­nes. Pa­me­ni ka­rus? Me­ni­nin­kai at­va­žiuo­da­vo į ap­ka­sus, dai­nuo­da­vo ir gro­da­vo. Ta­py­to­jai sė­dė­da­vo su šau­tu­vais ap­ka­suo­se ir ta­py­da­vo nuo­gas mo­te­ris, ku­rias įsi­vaiz­duo­da­vo. Juo­kau­ju, bet iš es­mės – me­nas ne­dings­ta, jei at­si­ran­da griu­vė­sių. Iš­si­gąs­ti ke­lių duo­bių mies­te? Mies­to me­ni­nin­kams tik duok to­kių griu­vė­sių.

Ga­li at­si­sto­ti gat­vė­je ir, jei tu­ri fan­ta­zi­jos, ga­li šok­ti ap­link vie­ną ak­me­nu­ką. Žiop­lių mi­nia smal­siai žiū­rės, ką tas keis­tuo­lis da­ro. O jei me­ni­nin­kas pro­fe­sio­na­lus šo­kė­jas, jis ga­li šok­ti taip įdo­miai, kad tai bus aukš­tas ly­gis. Kaž­kas fil­muos, kaž­kas fo­tog­ra­fuos, pa­si­da­lys ži­nio­mis in­ter­ne­te – tai fak­tas.

– Va­di­na­si, Šiau­liai šiuo me­tu yra idea­li vie­ta kur­ti. Juk me­ni­nin­kai daž­niau­siai ku­ria, kai jiems blo­gai?

– Mums jau sep­ty­ne­rius me­tus nė­ra la­bai ge­rai. „Šiau­lių nak­tys“ – net ne rep­re­zen­ta­ci­nė mies­to šven­tė, anot kai ku­rių mies­to kul­tū­ros ta­ry­bos na­rių. Kai bu­vo ren­ka­mi mies­to rep­re­zen­ta­ci­niai ren­gi­niai, kad jiems ne­be­rei­kė­tų varg­ti dėl fi­nan­sa­vi­mo iš biu­dže­to, tai mes, pa­ra­šę pro­jek­tą, su­ži­no­jo­me, kad ko­mi­si­ja nu­spren­dė, jog „Šiau­lių nak­tys“ nė­ra mies­to rep­re­zen­ta­ci­nis ren­gi­nys.

O mes gal­vo­ja­me prie­šin­gai – mes rep­re­zen­tuo­ja­me Šiau­lius. Ir kur kas ge­riau nei ki­ti. To­dėl, kad apie mus ži­no vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ry­te in­ter­viu da­viau LNK te­le­vi­zi­jai apie ren­gi­nius Šiau­liuo­se, LRT apie „Šiau­lių nak­tis“ pa­sa­ko­ja tris die­nas. Ne­pa­mirš­ki­me, kiek bus čia te­le­vi­zi­jų, o dar ren­gia­me ir tie­sio­gi­nių trans­lia­ci­jų, ku­rias ste­bi de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių. Mū­sų „Šiau­lių nak­tų“ pro­jek­tas Lie­tu­vo­je yra tarp tri­jų ge­riau­sių pro­jek­tų. Kaž­ko­dėl ša­ly­je yra žmo­nių, ku­rie su­vo­kia, ko­kio ly­gio mū­sų ren­gi­nys. Ne ne­są­mo­nė, o rim­tas ren­gi­nys.

Mes mo­ka­me dirb­ti. Pa­da­ro­me vis­ką la­bai grei­tai. Prii­ma­me iš­šū­kius kaip nor­ma­lų da­ly­ką. Ne­bū­tu­me ren­gę NI­KO (Nau­jų idė­jų ka­me­ri­nio or­kest­ro) kon­cer­to, bet su­si­kau­pė­me, kad pa­da­ry­tu­me mies­tui ge­rą ren­gi­nį. Jau gal­vo­ja­me ir apie ki­tus me­tus, nes mums vi­zi­jų ky­la per fes­ti­va­lį ir iš­syk po jo.

Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį – ne­ti­kė­tu­mai

– Ko­kių ypa­tin­gų re­gi­nių ga­li­ma lauk­ti šian­dien, penk­ta­die­nį, ir ry­toj?

– Sa­vait­ga­lį lau­kia nuo­sta­bus re­gi­nys. Su me­ni­nin­ku Ado­mu Žu­džiu va­žiuo­si­me į nau­ją­jį mies­to reg­bio sta­dio­ną. Ten sie­nos vi­siš­kai pli­kos, pil­kos, tad mes su­kur­si­me to­kį „džia­zo­vą“ kū­ri­nį. Ten bus reg­bi­nin­kas, ant jo pe­ties ran­ką bus pa­dė­ju­si mer­gi­na – žo­lės rie­du­li­nin­kė, o virš jų bus pa­ra­šy­ta „We Li­ke Jazz“. Tai pa­gy­vins sta­dio­ną, žmo­nės da­ry­sis as­me­nu­kių prie jo, pla­tins so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Ly­giai taip pat, kaip da­bar da­ro­si as­me­nu­kių prie sie­nos, ant ku­rios per­nai per „Šiau­lių nak­tis“ bu­vo nu­pieš­ti Šiau­lių „ge­ziu­kai“ su „gol­fiu­ku“. Spe­cia­liai žmo­nės at­va­žiuo­ja į mies­tą ten as­me­nu­kių pa­si­da­ry­ti.

Ki­tas da­ly­kas – šių me­tų ren­gi­niai de­di­kuo­ti mies­to švie­suo­liams, ku­rie net ir tam­siau­sio­mis nak­ti­mis ne­ša švie­są ir gai­vi­na mies­to gy­ve­ni­mą. Šeš­ta­die­nį 14 val. ka­rū­nuo­si­me Šiau­lių ka­ra­lie­nę ir ka­ra­lių – du so­cia­lius gar­baus am­žiaus žmo­nes, ku­rie sa­vo dar­bais ir už­si­spy­ri­mu įro­dė, kad dėl sa­vo gim­to­jo mies­to ga­li­ma pa­da­ry­ti daug. Šiau­lių ka­ra­lie­ne taps 75-erių Gert­rū­da Či­žaus­kie­nė – mo­te­ris, gy­ve­nan­ti nak­vy­nės na­muo­se, bet nuo­lat tvar­kan­ti mies­to vie­šą­sias erd­ves ir gat­ves. O ka­ra­liu­mi – Šiau­lių „Bo­čių“ sie­la Be­nas Ja­ku­baus­kas, ku­ris yra neį­ti­kė­ti­nai ak­ty­vus sen­jo­ras.

Ka­ra­lie­ne Gert­rū­dą iš­rin­ko­me to­dėl, kad ji yra so­cia­li. Ji, tvar­ky­da­ma gat­ves, ban­do už­si­dirb­ti sau pen­si­ją. Ne­ži­nau nė vie­no po­li­ti­ko, ku­ris už dy­ką taip dirb­tų mies­te – šluo­tų, tvar­ky­tų gė­ly­nus. Ma­nęs klau­sė, ar žmo­nės ne­pa­gal­vos, kad ty­čio­ja­mės. Tai žmo­nės iš jos ty­čio­ja­si jau ku­ris lai­kas. Bu­vau vie­no­je ka­vi­nu­kė­je, Gert­rū­da už ma­no nu­ga­ros kė­lė to­kius ak­me­nis, ku­riuos ne jos am­žiu­je tam­py­ti. Klau­siau ka­vi­nės dar­buo­to­jų, ar mo­te­riai py­ra­go ka­da nors da­vė. Už tai, kad ji tvar­ko prie jų įė­ji­mo. Pa­si­ro­do – ne. Pa­do­va­no­jau py­ra­go Gert­rū­dai.

To­dėl gal­vo­ju, kad šiais lai­kais Z kar­ta yra vi­si žmo­nės. Z kar­ta yra tie, ku­rie už­si­da­ro už aukš­tų tvo­rų mie­ga­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se prie „bar­be­kiu“ ir ne­žiū­ri į tą pu­sę, kur jiems ne­ma­lo­nu.

Ka­ra­lius ir ka­ra­lie­nė šeš­ta­die­nį at­va­žiuos ka­rie­ta, o po inau­gu­ra­ci­jos pie­taus res­to­ra­ne „Ave­nue Bras­se­rie“. Ke­lio­nių agen­tū­ra inau­gu­ruo­tie­siems pa­do­va­no­jo dvi ke­lio­nes. O taip va.

Be jo­kios abe­jo­nės, per „Šiau­lių nak­tis“ įvyks ir tra­di­ci­nė švie­čian­čių žmo­nių ei­se­na, švie­čian­čios trans­por­to prie­mo­nės, švie­suo­lių rin­ki­mai, pa­ra­das ir ap­do­va­no­ji­mų šven­tė prie La­pės. Šis re­gi­nys vyks šeš­ta­die­nį va­ka­re nuo 22 val.

img-0131.jpg

Ak­ty­vūs me­ni­nin­kai pri­trau­kia vers­lą

– Ar vers­las su­vo­kia, ko­kį rim­tą pa­ma­tą mies­tuo­se pa­de­da bū­tent me­ni­nin­kai?

– Prak­ti­ka ro­do, kad ten, kur me­ni­nin­kai ak­ty­vūs, suak­ty­vė­ja ir vers­las. Kai į mik­ro­ra­jo­ną ima kel­tis me­ni­nin­kų ir įžie­bia ten gy­vy­bės, ra­jo­no pri­dė­ti­nė ver­tė išau­ga de­šim­tis kar­tų. Užu­pis Vil­niu­je bu­vo „bom­žy­nas“. Kai me­ni­nin­kai ten kė­lė­si, iš jų da­lis vers­lo juo­kė­si. O ką da­bar ten da­ro vers­las? Ku­ria ko­te­džus ir t. t. Me­ni­nin­kai yra ta jė­ga, ku­ri lyg mag­ne­tas pri­trau­kia žmo­nių.

Vil­niu­je vers­las su­pra­to ir iš­mo­ko rem­ti kul­tū­rą. Čia kul­tū­ra re­mia­ma ar­ba ne­sup­ran­tant, ką re­mia, ar­ba ne­su­vo­kiant, kad tai, ką mes vie­ši­na­me, – aukš­tes­nis ly­gis. Man tur­gaus mies­te ne­rei­kia. Man tur­gus tik truk­do, tur­gų ga­li pa­da­ry­ti ei­li­nė­se pa­tal­po­se. Kau­kės, ins­ta­lia­ci­jos iš veid­ro­džių, švie­čian­čios ins­ta­lia­ci­jos, pir­ma­sis Šiau­liuo­se sle­mas (poe­tų ko­vos), La­pės „už­de­gi­mas“ (La­pė bus ap­švies­ta, – aut. pa­st.), nak­ti­nis tink­li­nis, pir­tys, kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės „Ki­lo­wac“ – tai la­bai įdo­mu.

– Iš mies­to biu­dže­to ga­vo­te fi­nan­sa­vi­mo?

– Kaž­kiek ga­vo­me, bet kaip mies­tą rep­re­zen­tuo­jan­tis ren­gi­nys – ne. Ge­rai, kad yra žmo­nių, ku­rie su­pra­to, ką da­ro­me, tad ėmė­si ini­cia­ty­vos ir ga­vo fi­nan­sa­vi­mą per ki­tus fon­dus. Be to, šie­met at­gai­vi­no­me fes­ti­va­lį „Rumshk“ ir ma­nau, kad tai vie­nas ge­riau­sių da­ly­kų, įvy­kęs šie­met. Sug­rą­ži­no­me fes­ti­va­lį su jo au­ra. Fes­ti­va­lis „Rumshk“ bus va­sa­ros pra­džios fes­ti­va­lis, o „Šiau­lių nak­tys“ – va­sa­ros pa­bai­gos fes­ti­va­lis.

„Mes esa­me „kie­ti“

– Ar ta­vi­mi Šiau­liuo­se val­džia vis dar ne­pa­ti­ki?

– Nė­ra taip, kad vi­si ne­pa­ti­ki. Tu­riu pa­žįs­ta­mų, drau­gų, ku­rie ti­ki. Bet yra blo­gai, kai yra da­lis tų, ku­riems mes ne­pa­tin­ka­me dėl sa­vo al­ter­na­ty­vių pa­žiū­rų. Jiems no­riu pa­lin­kė­ti atei­ti į „Ki­lo­wa­tą“ ir pa­si­žiū­rė­ti, ko­kie me­ni­nin­kai at­va­žia­vę. Pas mus ga­li pa­ma­ty­ti me­ni­nin­kų, ku­rių dar­bai ver­ti­na­mi tūks­tan­čiais eu­rų, kū­ri­nių.

To­dėl mes dė­kin­gi tiems vers­li­nin­kams, ku­rie pa­da­rė įna­šų, kad šis mū­sų pro­jek­tas įvyk­tų. Nes pro­jek­tas aiš­kiai ap­čiuo­pia­mas, nė­ra jo­kių po­van­de­ni­nių sro­vių, kaž­ko­kių pa­slėp­tų rek­la­mų. Mes dir­ba­me įdo­miai, net ir ne­tu­rė­da­mi lė­šų, to­dėl pas mus daug so­cia­li­nių ren­gi­nių.

Mes la­bai dė­kin­gi vi­siems, ku­rie atė­jo mums pa­dė­ti, ku­rie ži­no, kad mes esa­me „kie­ti“. Nes mes iš tik­ro esa­me „kie­ti“.