Rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbia LRT radijas. Vien šiais metais už paskolas reikės sumokėti beveik 10 mln. eurų palūkanų.

„Tarnyba atkreipė dėmesį, kad 2021–2023 m. laikotarpiu rodoma, kad paimta ganėtinai nemaža paskolų suma. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad ta paskolų suma nekoreliuoja su faktiškai atliktiems darbams išleistomis sumomis“, – LRT radijui sakė VPT Priežiūros skyriaus vedėjas Ramutis Prišmantas.

VPT skelbia, kad 2021 m. gautos paskolos sudarė beveik 24 mln. eurų, 2022 m. – jau 42 mln. eurų, o 2023 m. – jau 54 mln. eurų. Vien tik 2024 metais apskaičiuota sumokėti beveik 10 mln. eurų palūkanų.

Šios sutartys buvo padarytos tarp komercinių bankų ir bendrovės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, kuris stato Nacionalinį stadioną.

Kaip teigiama portale lrt.lt, VPT kelia klausimus, ar iš tiesų visos sąnaudos atitinka šiais pasiskolintas sumas. Kaip teigiama tarnybos išvadose, sąnaudos buvo mažesnės: buvo atlikta mažiau darbų, nei galėjo būti išleista pinigų iš komercinių bankų.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar kartą balsuos dėl pokyčių daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, projekte. Atsižvelgus į VPT vertinimą, planuojama mažinti investicijų indeksavimo intensyvumą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija balandžio pabaigoje pranešė koreguosianti projektą. Nurodoma, kad vasario mėnesį savivaldybės patvirtinta 157,25 mln. eurų projekto vertė mažės iki 157,23 mln. eurų – numatytas biudžeto lėšų poreikis bus 25 tūkst. eurų mažesnis nei iki korekcijų. Derantis dėl daugiafunkcio komplekso investicijų indeksavimo ir papildomų darbų kainos, buvo sprendžiama ir dėl statybos finansavimo kaštų.

„Koncesininkas derybų metu sutiko padaryti nuolaidą statybos finansavimo kaštams statybos metu ir sumažino juos nuo 6,37 proc. iki 5,25 proc. per metus“, – pranešė savivaldybė.

Kaip teigiama išplatintame pranešime, dėl numatomo investicijų indeksavimo intensyvumo mažinimo koncesininkas atsisakys Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) suteiktų statybos finansavimo nuolaidų, dėl to bendras viešųjų lėšų poreikis keisis minimaliai – į mažesniąją pusę savivaldybės ir ŠMSM naudai.

Vis tik VPT vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, Tarnyba kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų. Europos Komisijos išvadą tikimasi gauti dar iki vasaros, nurodė savivaldybė.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

V. Benkunsko teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų g