Raseiniuose pirmą kartą minint jaunimo darbuotojo dieną – nuoširdi padėka šios profesijos herojams

2024 m. Lietuvos Respublikos Seimas įteisino gegužės 14-ąją kaip Jaunimo darbuotojo dieną ir įtraukė ją į atmintinų dienų sąrašą. Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų, dirbančių su jaunais žmonėmis, darbo reikšmę, ugdyti pagarbą jų darbui, sudaryti palankias sąlygas jaunimo darbuotojų bendruomenei dalyvauti šventiniuose susibūrimuose.

Šia proga Raseinių rajono savivaldybėje buvo organizuojamas vadovų susitikimas ir bendra diskusija su visais rajono jaunimo darbuotojais ir organizacijų atstovais, dirbančiais Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos Atvirame jaunimo centre, VšĮ „Ariogalos tėkmė“ Ariogalos atvirame jaunimo centre, VšĮ „Įgyvendintos svajonės“ „Raseinių žirgai“ atviroje jaunimo erdvėje, Asociacijos novus terus jaunimo erdvėje bei Kaimų bendruomenės „Steponkaimis“ Steponkaimio atvirojoje jaunimo erdvėje.
 
Savivaldybės vicemerai Jonas Vazgys ir Mingaudas Tamaliūnas, administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas ir jaunimo reikalų koordinatorė Gintarė Žemgulė dėkojo visiems susitikimo dalyviams už pasiaukojantį ir nuoširdų darbą su jaunimu.
 
„Nė vienas kraštas be jaunimo ir vaikų negalėtų išgyventi ir būtų pasmerktas sunykimui, todėl sveikinu kiekvieną iš jūsų šios dienos proga ir dėkoju, kad skiriate savo dėmesį mūsų krašto jaunimui. Linkiu, kad dirbant su jaunimu, nepristiktumėte vizijų ir drauge kurtumėte geresnį ir žymiai patrauklesnį mūsų kraštą, kuriame visiems būtų malonu gyventi, dirbti ir svečiuotis. Ir tikiuosi, jog kitąmet, kai net neabejoju jūsų profesija jau bus oficialiai įteisinta, šioje salėje bus žymiai daugiau jūsų, t.y. jaunimo darbuotojų“, – sveikindamas kalbėjo administracijos direktorius K. Užemeckas.
 
Taip pat susitikimo metu, vicemeras J. Vazgys, kuruojantis jaunimo sritį Savivaldybėje, priminė visiems, jog kol kas oficialiai jaunimo darbuotojo profesija nėra įteisinta, tačiau  jau yra einama šiuo keliu. Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti jaunimo darbuotojui keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, kad į šias pareigas galėtų pretenduoti darbuotojas, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigęs socialinio darbo, socialinio pedagogo, psichologijos, ugdymo mokslų krypties ar kitas studijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu su jaunimu Lietuvoje dirba apie 297 darbuotojai, tačiau net 118 iš jų tokio išsilavinimo neturi.
 
G. Žemgulė pritarė vadovų mintims, jog Lietuvoje tikrai trūksta kryptingai apmokytų darbuotojų, kurie sugebėtų dirbti su paaugliais. Jauniems žmonėms ypač svarbus palaikymas, išklausymas, palydėjimas, individualus dėmesys ir įsigilinimas į jų problemas. Todėl vicemeras M. Tamaliūnas kalbėdamasis su diskusijos dalyviais atkreipė dėmesį, jog su jaunimu šiuo metu dažniausiai dirba vyresni specialistai, tačiau būtent tokie žmonės gali perduoti savo gyvenimišką patirtį ir žinias, kad jaunimas būtų labiau motyvuojamas ir skatinamas nebijoti imtis įvairių idėjų įgyvendinimo.