Aktualijos | 6 MIN.
Gruodžio 5 d. Raseinių rajone, kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“, įvyko metinė darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ konferencija „Dirbtinis intelektas žmonių sveikatai“. Renginys subūrė sveikatos, technologijų ir akademinės bendruomenės ekspertus diskusijai apie dirbtinio intelekto (DI) reikšmę sveikatos priežiūrai ir visuomenės gerovei, o pagrindiniu konferencijos akcentu tapo tarp septynių Kauno regiono savivaldybių (Birštono, Jonavos r., Kaišiadorių r., Kauno r., Kėdainių r., Prienų r. ir Raseinių r.) pasirašytas bendras susitarimas.
Renginyje taip pat dalyvavo Raseinių rajono savivaldybės vicemerai Arnas Zmitra ir Jonas Vazgys, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Jonyla, administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas, Sveikatos reikalų koordinatorė (patarėja) Akvilė Juškienė ir Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, VšĮ Ariogalos PSPC, VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro ir VšĮ Raseinių ligoninės atstovai. Iš viso konferencijoje sulaukta daugiau nei 100 dalyvių iš įvairių Kauno regiono sveikatos priežiūros įstaigų ir sveikatos srities specialistų.
Atidarymo metu – dėmesys inovacijų svarbai sveikatos srityje
Konferencijos atidarymą pradėjo Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė Lietuvoje Ingrida Zurlytė. Svečiai pabrėžė DI svarbą sveikatos sektoriuje, akcentavo ketinamo pasirašyti susitarimo unikalumą ir reikšmę visam Kauno regionui bei džiaugėsi, jog tokios iniciatyvos skatina tarpregioninį bendradarbiavimą.
Pasirašymo metu visų septynių savivaldybių atstovai susitarė dėl 4 svarbiausių tikslų:
- Gyventojų sveikatos raštingumo didinimas pirmos pagalbos, gaivinimo, automatinio išorinio defibriliatoriaus naudojimo srityje ir defibriliatorių tinklo plėtra Kauno regione. Šiuo susitarimu siekiama sujungti Kauno regione veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų, specialistų, gyventojų pastangas tam, kad būtų užtikrintas maksimaliai greitas ir efektyvus pirmos pagalbos poreikio patenkinimas, todėl visos savivaldybės įsipareigojo įrengti automatinius išorinius defibriliatorius mastu 1 automatinis išorinis defibriliatorius 3000 – 5000-iams gyventojų iki 2027 m. rugsėjo 30 d. ir pagal poreikį, skirti papildomus išteklius gyventojų sveikatos raštingumo plėtrai, organizuojant mokymus apie pusiau automatinių išorinių defibriliatorių naudojimą.
- Pavyzdinių perspektyvinių valgiaraščių, atitinkančių teisės aktų reikalavimus ir sveikatai palankios mitybos principus, įdiegimas Kauno regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir patogaus kasdieninio darbo įrankio sukūrimas Kauno regiono ugdymo įstaigų dietistams ir maitinimo organizavimo specialistams. Šiuo susitarimu įsipareigojama integruoti pavyzdinius perspektyvinius valgiaraščius 70 procentų Kauno regiono ugdymo įstaigų iki 2027 m. rugsėjo 30 d. ir įdiegti valgiaraštyje nurodytų patiekalų technologines korteles, kaip dietistų ir maitinimo organizavimo specialistų kasdienį darbo įrankį, iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
- Sporto ir laisvalaikio erdvių kūrimas, fizinio aktyvumo užsiėmimų veiklų pasirinkimo analizė ir Kauno regiono gyventojų fizinio aktyvumo didinimas, skatinant naudotis nemokamai sporto ir laisvalaikio erdvėmis bei fizinio aktyvumo užsiėmimais jose. Šiuo susitarimu savivaldybės įsipareigojo numatyti konkrečias Kauno regione sporto ir laisvalaikio erdves, kuriomis gyventojai galės naudotis neatlygintinai; iki 2027 m. rugsėjo 30 d. sudaryti sporto ir laisvalaikio erdvių žemėlapį ir jį paviešinti Kauno regiono gyventojams; atsižvelgiant į gyventojų poreikius, sudaryti fizinio aktyvumo užsiėmimų pasiūlą iki 2027 m. rugsėjo 30 d. ir skirti resursus sporto ir laisvalaikio erdvių, fizinio aktyvumo užsiėmimų finansavimui.
- Švediško stalo aptarnavimo principo diegimas Kauno regiono ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų valgyklose (mokamą ir nemokamą maitinimą gaunantiems ugdytiniams); Kauno regiono ugdymo įstaigų bendruomenių įtraukimas į švediškų stalų diegimo procesą, žinių apie maisto tvarumo ir švaistymo problematiką suteikimas, ugdytinių valgymo kultūros ugdymas bei jaukių ir šiuolaikiškų vaikų maitinimo erdvių, aprūpintų reikiamomis priemonėmis kokybiškam ir estetiškam ugdytinių aptarnavimui organizuoti, sukūrimas. Šiuo susitarimu savivaldybės įsipareigojo 50 procentų Kauno regiono ugdymo įstaigų maisto pateikimą ugdytinių maitinimui organizuoti švediško stalo principu iki 2027 m. rugsėjo 30 d. ir skirti resursus ugdymo įstaigoms švediško stalo diegimui iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Ekspertų įžvalgos apie DI galimybes ir taikymo dilemas
Po šio svarbaus susitarimų pasirašymo pirmojoje konferencijos dalyje pranešimus skaitė prof. Asta Pundzienė iš Kauno technologijos universiteto bei prof. Tomas Krilavičius iš Vytauto Didžiojo universiteto. Jie aptarė DI galimybes transformuojant sveikatos sektorių, analizuodami jo naudą bei galimus iššūkius.
Antrojoje konferencijos dalyje pranešėjai gilinosi į DI taikymo praktikas ir etinius klausimus. Prof. Vidas Raudonis pristatė tarptautinę ir Lietuvos patirtį DI sveikatos priežiūroje, o Renata Gaudinskaitė analizavo DI etikos iššūkius bei internetinės priklausomybės temą.
Vaikų gerovės tema konferencijoje neliko nuošalyje. Doc. Visvaldas Legkauskas savo pranešime aptarė skaitmeninių technologijų poveikį vaikų psichologinei sveikatai, pabrėždamas atsakingo technologijų naudojimo svarbą.
Renginio kulminacija tapo panelinė diskusija, kurią moderavo prof. Juozas Pundzius. Ekspertai diskutavo apie DI įtaką visuomenės sveikatai, siekiant užtikrinti inovatyvių ir etiškų sprendimų įgyvendinimą.
Konferencija „Dirbtinis intelektas žmonių sveikatai“ atskleidė, kad DI technologijos jau dabar daro didelę įtaką sveikatos priežiūros sektoriui, tačiau kartu kelia naujų iššūkių. Dalyviai akcentavo tarpdisciplininio bendradarbiavimo ir nuolatinio dialogo svarbą, siekiant efektyviai pasinaudoti DI galimybėmis ir išvengti etinių problemų.
etaplius TV
0
