Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.LTŠaltinis: KPD informacija
Paveldosaugininkai dės visas pastangas, kad tokios ir panašios atokesnėse vietose esančios senosios kapinės, pilkapiai, kiti kultūrinę vertę turintys objektai būtų stebimi nuotoliu įrengtomis vaizdo kameromis. Piliečių dar kartą prašome taip pat prisidėti prie apsaugos – būti atsakingais ir pranešti KPD ar Policijai pastebėjus įtartinus asmenis su metalo detektoriais.
Kapinių jų teritorijoje išlikę 73 betoniniai kryžiai, dalis kryžių jau sunykę. Istorijos entuziastai su karo istorijos klubu „Rytų frontas“, vienijančiu besidominčius XX a. pradžios karybos istorija, užsiimančiu Pirmojo pasaulinio karo kapų paieška, 2020 m. šiuos kapus buvo sutvarkę, sustatę išvirtusius kryžius, suregistravę visas antkapinėse lentelėse rastas pavardes, išvalę nuo sąžalynų. Paveldosaugininkus stebina ir menkas vandalų archeologijos išmanymas: juk karių kapinėse ypatingų radinių praktiškai nebūna, nieks nelaidoja su ginklais ar kokiomis nors vertybėmis. Daugiausiai, ką galima rasti, tai yra uniformų sagos.
Šios kapinės jau įregistruotos Nekilnojamojo kultūros paveldo inventoriuje. Kaip ir dėl kitų inventoriuje esančių objektų, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje bus sprendžiama, ar kapinėms suteikti apsaugą ir jas registruoti Kultūros vertybių registre (registruojamos tik išskirtinę vertę turinčios). KPD ragina visuomenę aktyviai dalyvauti pildant inventorių, į jį įrašyti objektus, kurie galimai turi vertingųjų savybių. Surinkta dabarties ir praeities medžiaga suteiks daugiau galimybių tiems objektams būti įregistruotiems Kultūros vertybių registre. Daugiau informacijos: https://inventorius-paveldas.hub.arcgis.com/
Tačiau vien registravimas KVR nuo vandalų neapsaugo. Kapinės saugomos kitais įstatymais. Baudžiamojo kodekso 311 str. 2 d. sakoma: tas, kas neteisėtai atkasė kapą ir išniekino mirusiojo palaikus ar iš jų tyčiojosi arba paėmė ten buvusius daiktus, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apie įvykį pranešta Policijai, Departamentas tarpininkaus tiriant šį nusikaltimą.
Nors šiuo metu nėra aišku, ar vandalai, kasinėję kapines, naudojosi metalo ieškikliais, KPD primena: nors metalo ieškiklių naudojimas Lietuvos Respublikoje nėra uždraustas, tačiau jis ribojamas paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Ieškoti kultūrinę, istorinę vertę turinčių daiktų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik atestuoti tyrėjai. Metalo ieškiklio negalima naudoti ne tik kultūros paveldo objektuose, jų apsaugos zonose, tačiau ir draudžiama ieškoti antikvarinių, archeologinių ir kitų Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme įvardintų radinių.
Kultūros paveldo departamentui kasmet pristatoma nemažai, kaip teigiama, „atsitiktinai“ rastų archeologinių radinių. Pasak specialistų, radinių pristatymo didėjimo tendencija demonstruoja sunkiai valdomą procesą, kurio ištakos yra ne tik teisinės sistemos spragos. Tai iliustruoja ir apskritai sudėtingą situaciją, kai valstybėje nerandamas kompromisas tarp populiaraus, bet sunkiai valdomo masinio reiškinio, paveldosaugos ir archeologijos mokslo. Siekiant išvengti negrįžtamo nepažintų mokslinių duomenų šaltinių sunaikinimo, KPD specialistai tokių „lobių“ ieškotojus ragina ne patiems savavališkai leistis į paieškas, o susisiekus su Lietuvos archeologijos draugija prašytis ir dalyvauti profesionalių archeologų organizuojamuose tyrimuose, kurių metu galima legaliai ir su archeologo priežiūra prisidėti prie reikšmingų tyrimų.
Reaguojant į tokias skaudžias ir pamokančias situacijas būtina grįžti prie metalo ieškiklių naudojimo licencijavimo klausimų, į šių klausimų aptarimą įtraukti metalo ieškiklių naudotojų bendruomenę, numatyti jų edukaciją, savireguliacinius mechanizmus.