Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kovas. Mariaus Čepulio nuotrauka
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiuo metu LOD sulaukė kreipimosi iš Raseinių r. sav. Kalnujų miest. ir Palendrių k.., kad Aplinkos aplinkosaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos išdavė šiomis dienomis raštą reguliuoti kovų kolonijas jautriu veisimosi metu, kai jaunikliai jau ritasi iš kiaušinių.
Manome, kad tokie veiksmai prieštarauja elementariai gamtosauginei etikai. ES Paukščių direktyva numato išimtis, kuomet paukščių skaičius gali būti reguliuojamas, tačiau jų fizinis sunaikinimas leistinas tik tuo atveju, jeigu kitokios priemonės neduoda rezultatų arba yra neefektyvios. Minėtose kolonijose ankstesniu laiku nebuvo išbandytos kitos humaniškos priemonės. Kovams apleidus lizdus dauguma išsiritusių jauniklių žus kankindamiesi ir likę sušalti.
Primename, kad Kovas yra nykstanti rūšis, ką rodo LOD daryta kovų kolonijų inventorizacija bei mokslininkų atliktas rūšies būklės vertinimas, remiantis tarptautinės rūšių apsaugos organizacijos IUCN kriterijais. Kovų būklė Lietuvoje įvertinta kaip esanti išnykimo grėsmėje angl. (Endangered).
Tai parodo labai spartų rūšies nykimą! Blogesnė yra tik kritinės išnykimo būklė.
Trumpai apie kovą
Kovas visuomet buvo žmogaus palydovas, net ir Viduramžiais Europoje įsikurdavęs miestuose ar atskirose dvarų sodybose, pilių satelitinėse gyvenvietėse. Todėl natūralu, kad ir dabar beveik visuomet glaudžiasi prie žmogaus, jo kaimynystėje augančiuose aukštuose medžiuose, kur peri įvairaus dydžio kolonijomis, rečiau pavieniuose lizduose. Didžiausiose žinomose kolonijose Lietuvoje suskaičiuojama daugiau nei po tūkstantį užimtų lizdų, nors paskutiniais metais didelės kolonijos nyksta visoje šalies teritorijoje. Viena iš priežasčių, yra perinčių paukščių persekiojimas ar net naikinimas visokiais, tame tarpe ir neleistinais būdais, pavyzdžiui, šaudant perinčius paukščius. Tenka apgailestauti, kad dalis visuomenės, ypač stokojanti ekologinių žinių ar su vyraujančia vartotojiška mąstysena (atseit, „viskas kas aplinkui priklauso man ir turi būti kaip aš noriu“), vis dar nevengia drastiškų priemonių.
Kovai nyksta daugelyje Europos šalių
Nors kovai matomi visur – ir kaime, ir mieste – paskutiniais metais nustatyta, jog daugelyje Europos šalių jie sparčiai nyksta. Vakarų Europoje, pirmiausiai, dėl to „kaltas“ intensyvus žemės ūkis, kuris tiesiogiai siejamas su gausiu pesticidų naudojimu. Šios medžiagos, patekę į kovų organizmą (ko jie negali išvengti, nes maitinasi žemės ūkio naudmenose), įtakoja ne tik žemą rūšies produktyvumą, bet neretai yra ir suaugusių paukščių mirties priežastis. Taip kovai, naikindami žemės ūkio kenkėjus, patys patenka į šiems paspęstus spąstus. Tuo tarpu Rytų Europoje, kur gamtosauginės tradicijos dažnai nėra siejamos su lygiateisiu žmogaus ir gyvosios gamtos vertybių sugyvenimu kartu, laikantis pakantumo ir tolerancijos principo, kovai paprasčiausiai paskelbiami kaip nepageidaujamas žmogaus aplinkos komponentas su atitinkamais, toliau sekančiais sprendimais – naikinti, vyti, išvaryti. To rezultate, kovų kolonijos nyksta, o pats paukštis Lietuvoje praranda savo etnografinę savastį. Pavyzdžiui, Lenkijos ornitologai, dėl spartaus rūšies nykimo, siūlo kovus įtraukti į šalies saugomų paukščių sąrašą. Taigi, rytinėje Europoje kovai nukenčia labiausiai: dėl vis intensyvėjančio žemės ūkio ir žmogaus persekiojimo.
Pridedame žmonių atsiųstą Aplinkos apsaugos departamento raštą.
94127684-10213962384972790-2900371550765056000-n-1.jpg
94143652-10213962385252797-1273942546157928448-n.jpg