Raseinių ligoninės vadovo konkursą laimėjus teistam gydytojui, Seime bręsta iniciatyva: A. Matulas sieks nustatyti aiškesnius kriterijus kandidatams

Raseiniai

Irtautė GutauskaitėŠaltinis: ELTA

275434

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas planuoja įstatymų pakeitimus, kuriais būtų nustatytos aiškesnės sąlygos kandidatams į gydymo įstaigos direktoriaus postą. Jis šios iniciatyvos ėmėsi po to, kai Raseinių ligoninės vadovo konkursą laimėjo gydytojas Gintaras Pikūnas, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo teistas už sukčiavimą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pritartų tokiems pakeitimams, tačiau pabrėžė, kad reikėtų konkrečiai nustatyti, kokius nusikaltimus ir kada juos padaręs asmuo nebegalėtų užimti ligoninės vadovo kėdės.

A. Matulas: keista, kad už sukčiavimą teistas žmogus galės priimti finansinius sprendimus

Seimo nario A. Matulo vertinimu, jei naujai išrinktas Raseinių ligoninės vadovas G. Pikūnas būtų dar konkurso metu pateikęs informaciją apie praeityje vykdytą bausmę už sukčiavimą, nebūtų iškilę problemų ir diskusijų apie jo tinkamumą užimti direktoriaus pareigas.

„Jeigu tas pilietis, kuris laimėjo konkursą, būtų pasielgęs sąžiningai, tai tos problemos galbūt ir nebūtų buvę. Vargu, ar tada steigėjas būtų manęs, kad tai yra nepriekaištingos reputacijos žmogus. Bet įvyko taip, kad vienas nedeklaravo, o kitas nežinojo ar nenorėjo žinoti“, – Eltai komentavo situaciją parlamentaras.

Pasak jo, diskusijos apie G. Pikūno tinkamumą eiti direktoriaus pareigas indikuoja, kad turi būti peržiūrėti įstatymai, reglamentuojantys gydymo įstaigos vadovų konkursus.

„Visuomenei pakankamai keista, kad žmogus, kuris pakankamai griežtą bausmę turėjo – kalėjimo kelis metus už sukčiavimą, ir dabar faktiškai savo parašu galės spręsti, ką pirkti, iš kur pirkti, už kiek pirkti. Tai be abejo, kad tos abejonės liko“, – sakė A. Matulas.

„Tai greičiausiai reikės pasižiūrėti įstatymus, ar vis dėlto nereikėtų įrašyti, kad jei buvai teistas už panašius nusikaltimus kaip sukčiavimas, galbūt nustatyti laiko tarpą, galbūt visai įrašyti į konkurso sąlygas, kad negalėtų dalyvauti. Pabandysime pasižiūrėti, ar nereikėtų kažką įstatymuose pakoreguoti“, – teigė parlamentaras.

A. Matulo teigimu, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus G. Pikūnas gali vadovauti Raseinių ligoninei. Vis dėlto, Seimo narys neabejoja, kad naujai išrinktam direktoriui bus sunku pelnyti kolektyvo ir ligoninių pagarbą ir būti autoritetu.

„Teoriškai, pagal dabar galiojančius įstatymus – taip, bet morališkai, mano manymu, sunkiai. Sunku bus jam turėti autoritetą kolektyvo tarpe, medikų tarpe, ligonių tarpe“, – akcentavo A. Matulas.

A. Veryga: įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs reikalavimai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys A. Veryga nesiryžo vertinti G. Pikūno tinkamumo ligoninės direktoriaus pareigoms eiti. Parlamentaro įsitikinimu, konkurso komisija kandidatą pasirinko vadovaudamasi objektyviais kriterijais.

„Labai sunku vertinti, aš nebuvau nei konkurso komisijoje, nei šito žmogaus asmeniškai pažįstu. Man pasakyti, ar jis tinkamas, ar ne... Būtų neetiška net ir vertinti. Aš tikiu, kad komisija išsirinko vadovaudamasi objektyviais kriterijais – kaip žmogus klausimus atsakė ir bendrai kaip pasirodė. Manau, komisija atsirinko geriausią iš to, kas pasirodė konkurse“, – Eltai teigė parlamentaras.

Anot jo, diskusiją apie praeityje nusižengimų padariusių asmenų tinkamumą vadovauti ligoninėms ar kitoms gydymo įstaigoms reikėtų praplėsti.

„Čia, matyt, bendra diskusija turėtų būti. Reikėtų šnekėti ne apie konkretų atvejį, bet apskritai. Jeigu mes sakome, kad žmogus, kuris yra teistas, negali kažko daryti, tą reikėtų taikyti visiems. Bet jeigu teistumas yra pasibaigęs, žmogus yra atlikęs bausmę, ar galime sakyti, kad jis nebegali gyvenime dirbti, negali eiti į konkursus? Tai turbūt irgi ne, nes tada kam ta bausmė yra skiriama“, – samprotavo A. Veryga.

„Jeigu vystome šią diskusiją apie buvusius teistumus ir galimybę žmonėms dalyvauti konkursuose ar užimti pareigas, ji turėtų būti aiškiai nustatyta įstatyme, kad žmogus kažko negali daryti. O jei jis gali tą daryti, įstatymas jam tokią teisę suteikia, tai kaip mes galėtume sakyti, kad negali? Būtų žmogaus teisės ribojimas“, – kalbėjo „valstietis“.

A. Veryga pritaria idėjai pakoreguoti įstatymus, tačiau, pabrėžia parlamentaras, turėtų būti aiškiai nustatytos sąlygos ir kriterijai, kurie būtų taikomi ne tik būsimiems ligoninių direktoriams, bet ir kitų įstaigų vadovams.

„Reikėtų labai aiškiai, taip, kaip yra nustatyta, kas yra nepriekaištinga reputacija, jeigu toks reikalavimas yra keliamas. Tik tai neturėtų būti kažkokia abstrakcija, kad žmogus praeityje už kažką teistas. Turėtų būti pasakyta, už ką jis teistas“, – akcentavo parlamentaras.

„Čia turėtų būti rimta, gili diskusija, už kokius nusikalimus teistas, prieš kiek laiko teistas, ar užtenka, kad teistumas būtų pasibaigęs, ar visą gyvenimą nebegali dalyvauti kažkokioje veikloje. Turi labai aiškiai būti sudėliota, bet tai turėtų būti taikoma ne tik gydymo įstaigų vadovams, o apskritai visiems – mokyklų, valstybinių įstaigų – vadovams. Visiems standartas turėtų būti tas pats“, – pabrėžė A. Veryga.

Praėjusį trečiadienį ELTA pirmoji paskelbė, kad Raseinių ligoninės vadovo konkursą laimėjęs G. Pikūnas 2012 m. buvo nuteistas už sukčiavimą. Jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vis dėlto, Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius Eltai patvirtino, kad G. Pikūnas apie savo teistumą konkurso organizatoriams nebuvo pranešęs.

Eltos kalbintas G. Pikūnas nepaneigė, kad anksčiau buvo teistas, tačiau nenorėjo prisiminti įvykio, dėl kurio buvo teismo pripažintas kaltu. Vyras pažymėjo, kad jo teistumas yra išnykęs, jis teigė turintis tai įrodančią pažymą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paragino konkurso organizatorius atsakyti į keliamus klausimus dėl G. Pikūno teistumo.

Raseinių rajono meras A. Nekrošius Eltai tikino apie rajono ligoninės vadovo postą laimėjusio G. Pikūno teistumą sužinojęs prieš pat konkurso finalinį etapą. Tačiau už ką G. Pikūnas buvo pripažintas kaltu, meras informacijos neturėjo.

Todėl šiuo metu A. Nekrošius laukia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) patvirtinimo, ar konkursą laimėjęs chirurgas gali vadovauti gydymo įstaigai.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje Raseiniuose dalis medikų suabejojo ligoninės vadovo konkurso skaidrumu. Dėl to pasipiktinimą išreiškė dalis ligoninės darbuotojų, 7 darbuotojai buvusiam ligoninės direktoriui Vidmantui Merkliopui įteikė prašymus išeiti iš darbo.

Anot medikų, mieste ėmė sklisti kalbos, kad, nepasibaigus ligoninės vadovo konkursui, savivaldybė jau turėjo kandidatą šioms pareigoms užimti. Gydytojai paprašė mero konkursą organizuoti skaidriai, tačiau, jų teigimu, nebuvo išgirsti.

Savo ruožtu Raseinių rajono meras A. Nekrošius Eltai sakė medikų priekaištų nesuprantąs. Jo neįtikino ir gydytojų abejonės dėl skaidrumo organizuojant ligoninės vadovo konkursą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt