PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Rugpjūčio 17 d. 13:12

Raseinių garbės piliečio vardą siūloma suteikti Antanui Vizbarui

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


184873

Antradienį Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo darbo grupė nusprendė Savivaldybės tarybai teikti sprendimo projektą dėl Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo a. a. Antanui Vizbarui. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į A. Vizbaro nuopelnus Raseinių kraštui, reikšmingą indėlį į Lietuvos istorijos ir kultūros išsaugojimą, aktyvią profesinę ir visuomeninę veiklą. 

Galutinį sprendimą rajono taryba priims kitą savaitę (rugpjūčio 26 d.) vyksiančiame posėdyje.  

Tarybai pritarus, Raseinių garbės piliečio regalijos A. Vizbaro artimiesiems bus įteiktos tradicinėje miesto šventėje, kuri vyks š. m. rugsėjo 18 d.  

Mero potvarkiu darbo grupei pirmininkavo tarybos narys Pranas Gedminas. Posėdyje dalyvavo 6 iš 7 deleguotų narių – tarybos nariai Gediminas Kazys Galubauskas ir Zigmas Pranckus, Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus atstovė Genovaitė Mosteikienė, Raseinių rajono savivaldybės kultūros tarybos atstovė Inga Šatkauskienė, Pagojukų seniūnijos seniūnas Antanas Valantinas ir Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Vapsevičienė.

A.Vizbaro kandidatūrą pasiūlė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Raseinių skyriaus filialas. Šiemet darbo grupei iš viso buvo pateiktos dvi kandidatūros: A.Vizbaro ir konstitucinės teisės žinovo, profesoriaus Alfonso Vaišvilos.

A. Vizbaras –  muzikos mokytojas, chorvedys, aktyvus Raseinių rajono politinis bei visuomeninis veikėjas. Jis gimė 1948 m. birželio 12 d. Igarkoje, Krasnojarsko krašte, mirė – 2018 m. Raseiniuose. A.Vizbaras buvo pilietinių, tautinių respublikinės reikšmės renginių – vyrų chorų, jaunimo festivalio „Kulgrinda“, tradicinio sąskrydžio „Laisvės ugnis – ateities kartoms“ (dabartinis pavadinimas Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy”),  „Lietuvos kovų ir kančių istorija“ sumanytojas ir organizatorius, nevyriausybinių organizacijų konsultantas. Jis aktyviai kovojo už Lietuvos laisvę, istorinės atminties išsaugojimą, puoselėjo Lietuvos kultūrą ir meną. Padėjęs daugybei asmenų atrasti savo gimines, nukentėjusias nuo sovietų okupacijos, organizavo jų palaikų pargabenimą į Lietuvą.   

Minint Lietuvos valstybės šimtmetį, A. Vizbaro pavardė įrašyta į Atminties sieną „Šimtas asmenybių Lietuvai“ Raseinių krašto istorijos muziejuje. 1981 m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, 1985 m. Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu, Sausio 13-osios medaliu.

1989 metais A. Vizbaras įkūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupę Ariogaloje, buvo įvairių politinių ir kultūrinių organizacijų pirmininku bei nariu, daugelio kultūros ir politinių renginių rajone organizatoriumi.