PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Sausio 28 d. 14:33

Raktuvės kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą

Šiauliai

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt


202689

2021 m. gruodžio 30 d. į Kultūros vertybių registrą įrašytos Žagarės senųjų kapinių, vad. Raktuvės kapinėmis, komplekso senosios kapinės (unikalus kodas 47181), kurių plotas 6300 kv.m. Kaip nurodoma registre, kapinių reikšmingumo lygmuo – vietinis, vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis, dailės, kraštovaizdžio bei memorialinis.

Į Kultūros vertybių registrą įtrauktos ir saugomos ne tik Raktuvės kapinių komplekso senosios kapinės, bet ir atskiri objektai, tokie kaip Juozo Žlabio-Žengės kapas, Skripkų šeimos kapas, Janušo Olendzki antkapinis kryžius ir kapo tvorelės fragmentai. Registro vertingųjų savybių aprašyme pabrėžiami ir aprašomi ažūriniai kalto metalo antkapiniai kryžiai. Kas ypač svarbu gyventojams, į registrą įtrauktų kapinių dalyje turintiems kapavietes – norint iš esmės pakeisti kapavietės išvaizdą, ją tvarkyti, pavyzdžiui, uždengti plokštėmis, darbus reikia susiderinti su Kultūros paveldo departamentu.

Raktės, arba Raktuvės, piliakalnis yra Žagarės miestelio vakariniame pakraštyje, Švėtės upelio dešiniajame krante, apie 100 m nuo upės vagos ir 700 m į rytus nuo Žvelgaičio kalno.

Piliakalnis yra apie 95 m ilgio ir 43 m pločio, šlaitų aukštis 6 - 7 m. Raktuvės piliakalnis laikomas senesniu nei Žvelgaičio. Ant jo XII a. stovėjo medinė gynybinė žiemgalių pilis. Pilies ir papilio gyventojai atrėmė ne vieną vikingų ir kryžiuočių puolimą. Rygoje įsikūręs ordinas brovėsi į pagonišką žiemgalių žemę. Kryžiaus karai buvo galingesni už Raktuvės gyventojų pasipriešinimą. Grobuoniški puldinėjimai nuskurdino kraštą. 1289 m. priešai sudegino medinę pilį ir papilio gyvenvietę. Piliakalnis prarado gynybinę reikšmę.

1686 m. Naujosios Žagarės bažnyčios vizitacijos akte aprašyta ir tuo metu ant Raktės kalno esanti medinė koplyčia. Vyskupas Motiejus Valančius ją mini nuo 1738 m. Tai medinės liaudies architektūros statinys. Raktuvės kapinės datuojamos XVII a. pr. – XX a. Pirmasis palaidojimas užfiksuotas bažnyčios mirčių 1713 - 1776 m. registracijos knygoje 1733 m. gruodžio 27 d.