Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.lt archyvo nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Pagalbą praeiviui mėginęs iškviesti jaunas radviliškietis teigia susidūręs su nepelnytu medikų šiurkštumu. Tuo metu Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos (GMP) centro direktorė situaciją aiškina kiek kitaip.
Į portalo Etaplius.lt redakciją kreipęsis Radviliškio Lizdeikos gimnazijos abiturientas Arnas (pavardė redakcijai žinoma – red. past.) papasakojo apie įvykį, kurio liudininku jis tapo trečiadienio pavakarę. Jaunuolio teigimu, jis maždaug 16 val. 50 min. ėjo pas korepetitorę, kai vidury Radviliškio miesto parko jį sustabdė jaunas vyras ir paprašė iškviesti jam greitąją pagalbą.
„Jis buvo visas uždusęs, vos galėjo prašnekėti. Skundėsi, kad negali net susilenkti, kad vakar kosėjo krauju. Jis pasakojo, kad jam buvo lūžę šonkauliai, jo būsena iš pažiūros buvo tikrai „nekokia“. Sakė, kad jam baisiai duria, naktį negali miegoti, apsiversti ir panašiai… Jis manęs paprašė iškviesti medikus, – pasakoja Arnas. – Paskambinus numeriu 112, mane sujungė su Radviliškiu, ir tada aš pasakiau adresą, į kurį jiems reiktų atvykti.“
Čia ir prasidėjo skubiąją pagalbą teigiančios įstaigos ir jauno vaikino nesusikalbėjimas. Arnas teigia, jog buvo budinčiosios apšauktas už tai, kad neva pagalbą kviečia jau antrą sykį.
„Ant manęs pradėjo šaukti, kad aš skambinu jau antrą kartą ir į tą patį adresą kviečiu. Tas vyras (kuriam buvo kviečiama pagalba – red. past.) man paaiškino situaciją, kad jis buvo pas pusseserę kitoje parkelio pusėje. Ji jam pirmą kartą ir iškvietė medikus, bet jis nespėjo ateiti. Buvau apšauktas už nieką, tarsi mano kvietimas būtų bereikšmis, o žmogus buvo tikrai kritinėje situacijoje“, – pirmojo savo skambučio detales prisiminė vaikinas.
„Tik kai pats ėmiau jau pakeltu tonu kalbėti, kad aš pagalbą kviečiu pirmą kartą ir žmogui yra iš tiesų blogai, pasakė, kad atsiųs pakartotinai ekipažą. Po 10 minučių man paskambino ir pasakė, kad tuoj atvyks. Aš dar 20 minučių stovėjau su tuo žmogumi, kol atvyko medikai“, – sako jis.
Arno teigimu, dar didesnį šoką jam sukėlė ir medikų bendravimas jiems atvykus: „Atvažiuoja medikai, aš jiems pasakiau, kad štai šitam žmogui reikia pagalbos. Ji (GMP felčerė – red. past.) man tokiu ramu tonu sako: „Ai, aš čia jį ne pirmą kartą matau“. Jam pasiūlė tabletę nuo skausmo ir būtų paleidę eiti namo. Žmogus skundėsi, kad jam skauda, vos gali paeiti, prakvėpuoti... Galiausiai jis „prisiskundė“ jiems iki tiek, kad jam pasiūlė suleist vaistų. Mano dalyvavimas ir baigėsi ties tuo. Pasakė „tu jau laisvas, gali eit“.“
img-2658.JPG
Etaplius.lt susisiekus su Radviliškio rajono GMP centru, laikinai įstaigos direktorės pareigas einanti Virginija Jasiūnienė portalui papasakojo šią istoriją ir iš medikų pusės.
„Tam žmogui (kuriam buvo kviečiama pagalba – red. past.) jau prieš dvi savaites buvo sužeisti, lūžę šonkauliai. Pirmiausia vien dėl to, kad jis nurodė ne tą vietą, [ekipažas] užtruko ilgiau. Jis nurodė Stadiono gatvę, o miesto parkas yra visiškai kita gatvė. Felčerė pasakė, kad jie apvažiavo visą Stadiono gatvę ir porą kartų skambino kvietėjo numeriu, visko išsiklausinėjo, bendravo tikrai mandagiai, – sakė V. Jasiūnienė. – Pagaliau nuvažiavo pas jį. Vyras buvo galimai neblaivus, jis mums žinomas, pagalbą kviečiasi dažnai. Pasidomėjus, kas nutiko, papasakojo, kad jau dvi savaites skauda šonkaulius. Ėmė reikalauti, kad nevežtume jo į Radviliškį, kad vežtume į Šiaulius. Felčerė ir pasakė, kad jam gydytis reikia, kad tai nebe skubi pagalba. Pasiūlė nuvežti į polikliniką, pas šeimos gydytoją, jei nenori į ligoninės priimamąjį. Poliklinikos registratūroje gražiai jį užregistravo, palydėjo iki gydytojo kabineto, dar duris jam atidarė.“
Pasak Radviliškio GMP centro direktorės, iš savo pusės felčerė tikrai padarė viską, ką galėjo, o ir kaip darbuotoja ji niekada nėra sulaukusi priekaištų: „Netikiu, kad ši felčerė galėjo blogai elgtis. Ir tam šalia buvusiam vaikinukui ji padėkojo už rūpestį, jog pakvietė pagalbą. Konflikto nebuvo išvis jokio. Ši felčerė tikrai gyvenime niekada taip nepasielgtų. Kaip sakoma, kiek žmonių, tiek ir charakterių, bet apie šią felčerę aš galėčiau atsiliepti tik geriausiais žodžiais.“
Svarstydama, kodėl įvykio liudininku tapęs abiturientas galėjo nusivilti medikų darbu, V. Jasiūnienė svarstė, kad gal jaunam žmogui užkliuvo kalbėtojos tonas, kai buvo aiškinamasis adresas, kurį medikams reikėjo pasiekti.
„Gal kai skambino ir klausė, kur jūs esat, buvo pakeltas tonas, gal vaikinukui tas dalykas nepatiko, nes buvo kviesta du kartus, – svarstė V. Jasiūnienė. – Gatvė buvo neteisingai nurodyta. Du ekipažai išvažiavo, vienas į vieną pusę, kitas į kitą...“
Tiesa, atrodo, kad nesusipratimas tarp abituriento ir GPM medikų išsisprendė taikiai – naujausiomis redakcijos žiniomis, su abiturientu Arnu susisiekusi centro direktorė jo atsiprašė, o abiturientas šį atsiprašymą priėmė.