R. Žemaitaitis neketina atsiprašyti už antisemitinius pasisakymus: aš kalbėjau ne apie žydų tautą

Lietuva

Remigijus Žemaitaitis. Greta Skaraitienė (BNS) nuotr.

Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA

Nepaisant dalies politikų raginimų, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nežada atsiprašyti dėl antisemitiniais pripažintų pasisakymų viešojoje erdvėje. Sėkmingu pasirodymu rinkimuose besidžiaugiantis politikas sako, kad jie buvo skirti ne žydų tautai, o į Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu.

„Man yra keista, kad jūs visi reaguojate į tą kvailą eilėraštuką. Bet jeigu galvojate, kad kažko turėčiau atsiprašyti – aš to nematau“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Aš kalbėjau ne apie žydų tautą ir ne žydų tautą reikia kiršinti su lietuvių tauta. Aš kalbėjau apie KGB, NKVD ir Benjaminas Netanyahu. Šitų žmonių aš tikrai (neatsiprašysiu – ELTA)“, – akcentavo politikas.

Teismo procesas gali užtrukti iki 2 metų

Pats R. Žemaitaitis tikina, jog aktyviai dalyvaus teismo procesuose, o tai, anot politiko, gali užtrukti iki 2 metų.

„Teismas toliau bus, teismo posėdžiai bus ir aš dalyvausiu procese. Čia yra mano gynyba, tai aš jame ir būsiu“, – sakė jis.

„Teismo procesas vyks dar apie 1,5-2 metus, tai mano veidelį dar matysite Seime ir aš tikrai aršiai kritikuosiu, jeigu kažkas bus blogai. (...) Nė kiek nepergyvenu, o tas viešinimas ir bylos kėlimas kaip tik prisidės, rodant, kad Lietuvoje mes už eilėraštuką teisiame žmones. Čia yra nesuvokiama“, – akcentavo R Žemaitaitis.

Balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po teismo verdikto, parlamentas turėtų priimti sprendimus dėl R. Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo – pašalinus jį iš Seimo apkaltos būdu, politikas negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų. Visgi, R. Žemaitaitis teigė pats pasitrauksiąs iš Seimo.

Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse – Seimo komisijos, svarsčiusios apkaltos klausimą, manymu, tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.

Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.

Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14, 99 proc. rinkėjų palaikymą.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjuūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.

Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt