Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris ElenaŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, tam, kad kitas Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimas būtų sėkmingesnis, reikia didesnio prezidento Gitano Nausėdos įsitraukimo. Politikė mano, kad prezidentas, EVT keldamas klausimus, susijusius su migracijos politika, buvo pernelyg santūrus.
„Kaimyninės mūsų šalys, kurios labiausiai turbūt patiria šią migrantų krizę, kol kas aktyviau EVT diskusijoje kėlė šį klausimą. Ir tikrai ta diskusija buvo gana laisva ir atvira. Tai šiuo atveju prezidentas, kaip atstovaujantis Lietuvai EVT, buvo santūresnis. Man atrodo, kai yra proga išsakyti diskusijoje argumentus, tai ja turėtų būti pasinaudojama“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė taip pat tikina pasigedusi šalies vadovo aktyvesnio įsitraukimo ir keliant sankcijų Baltarusijai klausimą.
„Svarbus EVT priimtas sprendimas – sankcijos aviacijos sektoriui. Gabrielius Landsbergis pristatė šį pasiūlymą Užsienio reikalų taryboje ir sulaukė kolegų palaikymo. Mano žiniomis, mūsų kaimyninių šalių premjerai EVT diskusijoje dėl Baltarusijos ir nelegalios migracijos išsakė plačius argumentus dėl sankcijų, su tuo susijusią konkretiką. Šiandien Europos reikalų komiteto posėdyje neišgirdau atsakymo, kad Lietuvos prezidentas taip pat aistringai būtų dalyvavęs diskusijoje“, – akcentavo konservatorių frakcijos seniūnė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad klausimas dėl fizinio barjero pasienyje su Baltarusija finansavimo europinėmis lėšomis taip pat dar nėra užbaigtas. Politikės teigimu, Lietuvos poziciją, kad fizinio barjero statybos būtų finansuojamos ES lėšomis palaiko nemažai valstybių narių. Todėl, pasak jos, yra būtina ir toliau dėti pastangas, kad šis tikslas būtų pasiektas.
„Nemažai šalių palaiko Lietuvos prašymą, kad fizinis barjeras būtų finansuojamas ES lėšomis. Ir čia dar tikrai neužbaigtas klausimas. Reikia telkti dar didesnį palaikytojų ratą. TS-LKD atstovai tą daro ir vyriausybių lygiu, ir parlamentiniuose santykiuose. Labai reikia Europos žaliųjų, „socdemų“ balso. Šiandien Europos reikalų komitete prašiau kolegų iš opozicijos imtis iniciatyvos taip pat“, – sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Reikia ir prezidento ryškesnio įsitraukimo, kad kita Vadovų taryba būtų sėkmingesnė“, – pridūrė ji.
Vis tik, pasak Europos reikalų komiteto pirmininkės, reikia pasidžiaugti, kad EVT vis tik buvo pasiektas sutarimas praplėsti sankcijų sąrašą Baltarusijai.
ELTA primena, kad G. Nausėda trečiadienį teigė, jog pastarąją savaitę vykusioje Europos vadovų taryboje buvo pasiektas persilaužimas, nes buvo sutarta, kad Baltarusija, prieš Lietuvą organizuodama nelegalią migraciją, vykdo hibridinę ataką.
EVT, kurioje dalyvavo Lietuvos prezidentas, penktadienio sesija buvo skirta migracijos ir skaitmeninimo temoms aptarti. EVT posėdyje buvo pasiektas susitarimas migracijos klausimu.
ELTA