R. Masiulis: norint įgyvendinti „Via Baltica“ anksčiau, reikia didesnio finansavimo

Vilnius

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir LAKD direktorius Vitalijus Andrejevas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

85986

Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pristatė Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros (KPP) 2019-2035 m. projektą. Joje numatytiems tikslams iki 2035 m. pasiekti lėšų poreikis sudaro apie 11 mlrd. eurų, tačiau trūksta apie 2 mlrd. eurų.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad toks ilgalaikis strateginis planavimas yra būtinas nuosekliai ir stabiliai valstybės ekonomikos plėtrai užtikrinti.

„Planavimas yra ir priešnuodis vis dar pasitaikančiam politikų ir verslo atstovų norui „prastumti“ savus interesus. Diskusijų metu pasiūlyti nauji projektai taip pat galės būti įtraukti. Padidinus finansavimą, būtų galima kalbėti ir apie naujas datas“, – sakė R. Masiulis.

Anot R. Masiulio, lėšų užtenka ne visiems projektams. Pačiame plane numatyta, kad iš viso lėšų poreikis visų projektų įgyvendinimui iki 2035 m. sieks 11 mlrd., tačiau, dabartiniais skaičiavimais, trūksta 2 mlrd. eurų, arba apie 125 mln. eurų per metus.

„Reikėtų didinti KPP biudžetą. (...) Kai kurie projektai baigiami vėlai, pavyzdžiui, „Via Baltica“ numatyta baigti 2033 m. Deja, visas šias datas sąlygoja finansavimo dydis. (...) Norint, kad datos būtų ankstesnės, reikia dar didesnio finansavimo“, – teigė R. Masiulis.

„Via Baltica“ atkarpa nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, anot susisiekimo ministro, gali būti užbaigta vėliau dėl „degalinių interesų tenkinimo“. R. Masiulio manymu, šio ruožo baigimas dėl šių priežasčių galėtų užsitęsti iki 2025 m.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, iki 2021 m. už 160 mln. eurų planuojama užbaigti kelio Vilnius-Kaunas transformavimą į automagistralę, kur lengvieji automobiliai galėtų važiuoti iki 130 km/h greičiu.

Iki 2030 m. taip pat planuojama užbaigti Vilnius-Utena kelio rekonstrukciją. Tam iš KPP biudžeto lėšų numatyta 188 mln. eurų.

Anot V. Andrejevo, į planus kol kas įtraukta 15 projektų dėl aplinkkelių tiesimo, tačiau iki 2030 m. už KPP lėšas būtų įmanoma užbaigti tik vieną – Vilniaus pietinį aplinkkelį už 160 mln. eurų.

Ministro teigimu, europinė kelių rinkliavos sistema, kurią Susisiekimo ministerija siūlo naudoti apmokestinant Lietuvos magistraliniais keliais važiuojančias sunkiasvores transporto priemones, leistų valstybei kasmet papildomai surinkti per 60 mln. eurų.

Preliminari kelių rinkliavos projekto įgyvendinimo kaina – 130 mln. eurų. Susisiekimo ministerija numato, kad šios išlaidos atsipirktų per maždaug dvejus metus.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt