Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad pati savivaldybė, išsidiskutavusi su bendruomene, turi nuspręsti, ar uždaryti mokyklą, ar vis dėlto palikti. Pasak jo, savivaldybės taip pat galėtų prisidėti prie mažų kaimo mokyklų finansavimo.
rodyti-2.jpg
LVŽS lyderis pirmadienį susitikime su švietimo, mokslo ir sporto viceministru prof. Valdemaru Razumu ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktore Egle Radėniene aptarė mažų bendruomenių mokyklų situaciją regionuose.
„Šitą sprendimą (ar uždaryti mokyklą. – ELTA) priiminėja mokyklos bendruomenės, savivaldybė ir šitoje vietoje reikia pasakyti, kad iš tiesų, kai bendruomenė ir savivaldybė mato beprasmę tos mokyklos veiklą, ją reikia uždaryti. Tai tėvai patys priima tą sprendimą, mes šiandien turime pakankamai išslavinusią tėvų kartą, kuri puikiai supranta, ko reikia vaikams (...) Palikti tai reikia ne valstybės sprendimui, o savivaldybės bendruomenių sprendimui, mes finansavimo dėl to didinti tikrai neturime“, – teigė jis.
Jam pritarė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras. Pasak jo, Lietuva jau ne vienerius metus girdi Europos Komisijos priekaištus dėl itin išsiplėtusio mokyklų tinklo.
„Mūsų toks siekis ir Seimo nariai tam pritaria, kad atsakomybė dėl mokyklų tinklo būtų skirta savivaldybėms. Europos Komisija kasmet priekaištauja Lietuvai dėl pernelyg išplėtoto mokyklų tinklo. Mūsų siekis ir Vyriausybės toks nutarimas yra, kad prie šių klausimų finansiškai prisidėtų pačios savivaldybės. Diskutavome su Seimo nariais, kokios tos proporcijos turėtų būti tarp savivaldybės ir valstybės skiriamų lėšų. Nes suprantame nedidelių kaimo bendruomenių susirūpinimą, nes mokyklos buvimas yra socialiai bendruomenei labai jautrus ir svarbus klausimas. Išnykus mokyklai socialinė situacija bendruomenės pablogėja, čia kalbos nėra“, – teigė V. Razumas.
Kita vertus, R. Razumas pripažino, kad kasmet užsidaro apie 20 mokyklų. R. Razumas teigia, jog pati savivaldybė turėtų spręsti, ar mokykla bus uždaroma. ar ne.
„Vadinamasis mokyklų tinklas kasmet traukiasi. Nerentabilios mokyklos užsidarinėja, per metus apie 20- 30 mokyklų sumažėja“, – teigė jis.
Pasak viceministro, Lietuvoje jau yra pavyzdžių, kuomet savivaldybės prisideda prie mokyklų finansavimo.
„Taip, remia, prisideda taip pat (...) Mes nagrinėjome vieną iš pavyzdžių, viena savivaldybė, nenorėčiau jos dabar minėti, prisideda 20 tūkst. eurų“, – teigė jis.
R. Karbauskis po susitikimo taip pat teigė, kad, jo nuomone, mokyklų skaičius šiuo metu pakankamai optimalus ir skubėti jų uždarinėti nereikėtų.
„Tas tinklas, kuris dabar yra, jis pakankamai optimalus, dėl to, kad užsidaro mokyklos, kai tėvai ir pati bendruomenė, savivaldybė priima sprendimą, kad ta mokykla negali tenkinti tos bendruomenės. Mes neturėtumėm daryti žingsnių, kad mokyklos užsidarinėtų dėl to, kad valstybė priima kažkokį sprendimą dėl finansavimo sistemos pakeitimų“, – sakė R.Karbauskis.
V. Razumas taip pat teigė, kad mažose mokyklose turėtų būti jungtinės klasės tokioms pamokoms kaip dailė, muzika, fizinis lavinimas.
„Jungtines klases ir bendrus pamokas mes rekomenduojame. Dailė, fizinis lavinimas, bet kiti dalykai turėtų būti pagal atitinkamą moksleivio pasirengimo lygį“, – teigė jis.
R. Karbauskis po susitikimo patikino, jog rudens sesijoje bus bandoma pasirašyti nacionalinį partijų susitarimą dėl švietimo.
„Mes artimiausiu metu pateiksime pasiūlymą dėl nacionalinio susitarimo švietimo klausimais – ir dėl aukštojo mokslo finansavimo, nemokamo aukštojo mokslo ir t.t. Taip būtų užfiksuota keletas pagrindinių dalykų, kurie keičiantis valdžioms nesikeistų“, – sakė R. Karbauskis.
ELTA