R. Karbauskio gamykla: Kuršėnų renesansas ar galvos skausmas gyventojams?

Šiauliai
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.LT

Pastaruoju metu Kuršėnai traukia fabrikantų dėmesį. Prieš pusantrų metų gyventojai priešinosi biodegalų jėgainės, perdirbsiančios mėšlą, statyboms. Dabar gi Ramūno Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“ užsimojo Pavenčių mikrorajone, buvusioje cukraus fabriko teritorijoje, iškildinti giluminio grūdų perdirbimo gamyklą, užimsiančią beveik 20 ha ploto. Į Kuršėnus atvykęs R. Karbauskis gamyklą gyventojams pateikia kaip dovaną, pastarieji teigia turintys karčios patirties.

Prarado pasitikėjimą

Apie „Agrokoncerno“ planus kuršėniškiai pirmą kartą išgirdo 2021 m. gruodį – tąkart mieste viešėjęs R. Karbauskis ne tik pristatė gamyklą, bet ir suorganizavo Naisių vasaros teatro koncertą. Tuomet politikas ir verslininkas teigė norintis atsiklausti gyventojų nuomonės: norėtų jie šios gamyklos ar vis tik statyti ją Plungėje.

Antrasis, penktadienį įvykęs susitikimas su gyventojais buvo kiek kuklesnis. Muzika neskambėjo, tačiau netilo savo gyvenimo kokybe susirūpinusių žmonių klausimai ir komentarai.

„Tai yra didžiulis valstybinės reikšmės objektas ir mes visi čia pat gyvename. Mums sunku suvokti, kad šalia turėsime tokį milžinišką kaimyną: kokį plotą jis užims, kokie pastatai stovės, kokie bus jų aukščiai?“ – teiravosi Pavenčių bendruomenės pirmininkė Ilona Kerienė.

„Jūs šią gamyklą pateikiate kaip saldainį, tačiau toje teritorijoje jau turite savo elevatorių, kuris viršydavo normas ir įmonė yra ne kartą už tai bausta. Šis klausimas keliamas seniai, bet nėra sprendžiamas. Taip atmestinai padarėte tokį palyginti nedidelį objektą, o dabar pateikiate mums galingą objektą. Pasitikėjimą jumis esame praradę“, – teigė bendruomenės narė Rita Šilingienė. 

Skundų negailėjo ir kiti, būsimosios gamyklos kaimynystėje gyvenantys kuršėniškiai. Pasak jų, džiaugtis ramiu gyvenimu sezono metu trukdo ne tik dieną naktį ūžiantis grūdų elevatorius, bet ir iki išnaktų kraunamų traukinių vagonų dundėjimas, garsiniai lokomotyvų signalai. Pastačius gamyklą, beveik visa žaliava ir pagaminta produkcija būtų gabenama būtent geležinkeliu, taigi triukšmo gali padaugėti.

 

 

Nerimauja dėl NT

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius, kuršėniškis Alfredas Januška susitikimo metu nuogąstavo dėl gyventojų nekilnojamojo turto. Nežinia, būsimoji gamykla išsaugos jo vertę ar sumažins.

„Gyventojai tikrai gali nukentėti šia prasme. Sakote, gamyklos inžinieriai norės nupirkti jų namus? Aš galvoju, kad patys gyventojai turi būti atsakingi už savo buitį. Nekurkime visuomenės, kuri būtų priklausoma: duosim būstą, duosim tą, aną, o kur tu tada dingsi – tada ir balsuosi. Aš už tai, kad pramonė vystytųsi – Kuršėnai turi tą tradiciją. Bet šiandien šnekame apie nieką. Kažkas bus. O kaip bus?“ – samprotavo A. Januška.

Detalesnės informacijos pasigedo ir asociacijos „Už švarų orą“ pirmininkas, neseniai į Šiaulių rajono tarybą išrinktas Mantas Šakočius. Beje, būtent ši asociacija prieš beveik pusantrų metų ėmėsi burti gyventojus kovai su biodegalų jėgainės, perdirbsiančios mėšlą, statybomis ir atstovauti viešąjį interesą.

„Informacijos mažai – neturime duomenų, skaitmenų. Susitikome prieš daugiau nei metus su muzika, su koncertu. Klausė: kuršėniškiai, ar norite gamyklos? Atsakymo nebuvo. Sakė: du mėnesiai ir duosime vizualius sprendimus. Šiai dienai jų neturime. Kas liečia pačią gamyklą, technologijos keičiasi, ūkis kyla į viršų, vystosi. Kokių galimai dar bus krypčių, ką dar gaminsite, kokių dar atsiras pastatų, kiek dar ketinate plėstis ateityje? Be to, kalbant apie verslą reikėtų pakalbėti apie gyventojus ir jų teisėtus lūkesčius į saugią ir švarią gyvenamąją aplinką,“ – sakė M. Šakočius.

 

 

Tikslas – atgaivinti Kuršėnus

Susitikime dalyvavęs R. Karbauskis pripažino, kad konkretumo trūksta. Esą šiuo metu ruošiama gamyklos koncepcija, kuria remiantis netrukus bus atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Gyventojams ši koncepcija turėtų būti pristatyta už poros mėnesių. Pasirinktas projektuotojas – Panevėžio statybos trestas.

Tiesa, net ir stokojant aiškumo, politikas įžvelgia neginčijamus gamyklos privalumus. „Šiandien Kuršėnai stovi „ant“ „Agrokoncerno“ filialų, nes nieko daugiau nebeliko. Kas atsitiks su jūsų mokyklomis po dešimties metų? Naisių mokykla šiais metais užsidarė – nebeliko vaikų. Aš bandau suprasti žmones, kurie sako, kad aš noriu blogo. Bet kam man reikia stovėti prieš jus ir girdėti jūsų pyktį, jūsų pretenzijas? Mes turime žemės ir elevatorių prie Plungės ir jeigu statysime antrą fabriką, statysime jį ten. Ten nėra žmonių. Bet šįkart aš galvoju apie Kuršėnus – kad čia gyventų žmonės, kad čia gimtų vaikai. Mano pagrindinis interesas yra toks“, – susitikime teigė R. Karbauskis.

Būsimoji gamykla sukurtų apie 300 darbo vietų, kurių pusė būtų skirta aukštos kvalifikacijos specialistams. Per metus įmonė darbuotojams planuoja išmokėti apie 10 mln. Eur atlyginimų, žadama pasirūpinti ir jų gyvenamąja vieta Kuršėnuose.

Giluminio grūdų perdirbimo gamykla, pasak R. Karbauskio, yra vienas didžiausių ir moderniausių šio penkmečio projektų Lietuvoje. Investicijos jai sieks apie 300–400 mln. Eur. Per metus gamykloje planuojama perdirbti apie 500 tūkst. tonų kviečių. Iš jų bus gaminamas įvairių frakcijų krakmolas, glitimas, biotrąšos, bioetanolis, biometanas.  

Anot R. Karbauskio, uždari procesai ir naujos technologijos užtikrins saugią gamyklos kaimynystę – gyventojams nevertėtų baimintis triukšmo, kvapų, dulkių. Juo labiau kad panašios gamyklos, kaip teigia politikas, stovi miestuose Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.