Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS / Fotobanko nuotr.
Paulius PerminasŠaltinis: BNS
„Mane džiugina, kad ministras bendrai sureagavo, kad institucijos atitinkamos sureagavo“, – antradienį žurnalistams sakė meras
„Vienas dalykas yra kai mes diskutuojame dėl teisės normų taikymo, kitas dalykas kai valdininkas tokio lygio, ir tikrai nepaskutinis Lietuvoje, išsireiškia ne taip, kaip reikėtų pagal etiką (...). Noriu pasakyti, kad tikrai džiugina tie sprendimai, bet, manau, kad nėra jie tokie rimti, o yra situacijos užglaistymas, stabilizavimas“, – pažymėjo jis.
Valstybinės kalbos inspektoriui pastaba skirta už tai, kad kalbėdamas apie Vilniaus kraštą ir ten įrengtas dvi neoficialias dvikalbes vietovardžių lenteles jis šį kraštą palygino su rusų okupuotu Donbasu ir teigė, jog „tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių“.
Liepos viduryje kultūros ministras Simonas Kairys sudarė komisiją įvertinti A. Valotkos pasisakymams, mat šis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone esančius kelis dvikalbius viešuosius užrašus teigė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja – lenkų – kalba.
Šie teiginiai tuomet papiktino ir R. Duchnevičių, ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą).
Lenkijos ambasadorius šiuos inspekcijos vadovo žodžius pavadino neatsakingais lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu.
Meras pažymėjo, jog minėti pasisakymai dabartiniame geopolitiniame kontekste „naudos neprideda“.
Pats A. Valotka BNS teigė pastabos skųsti neketinantis ir žadantis pasimokyti iš klaidos.
Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Inspekcija šį sprendimą skundžia teismui.
R. Duchnevičius pastebėjo, jog ginčai kyla dėl trūkumų šalies teisinėje bazėje.
„Mes turime ratifikavę konvenciją, kurios neįgyvendiname, neturime tautinių mažumų įstatymo. Iš to kyla nesklandumai, ginčai, nesusipratimai, kur mes turime skirtingas nuomones, bet neturime teisės aktų, kurie reglamentuotų, kaip turėtų būti“, – sakė R. Duchnevičius.