Pusiaužiemis: barsuko pėdsakų paieškos pas kaimynus

Savaitgalio pramogos ir vėl pas kaimynus. Ne todėl, kad, kaip sakoma, „pas kaimynus žolė žalesnė“, ar šiuo metų laiku tiksliau būtų – sniego pusnys didesnės, miškai gražiau apsnigti. Tiesiog ten siūloma daugiau veiklos ir turistinių galimybių. Šį kartą patraukėme Zarasų krašto link ir pasiekėme Salako miestelį, iš kurio leidomės į pusiaužiemio šventei skirtą pėsčiųjų žygį „Metų posūkis į vasarą“. 10,5 km žygis suko didelį ratą įspūdingais Gražutės regioninio parko miškais.

40 žygeivių, neskaitant šuns

Kaip tyčia naktį prieš šeštadienio žygį gausiai snigo, todėl iš Rokiškio pasiekti Salaką vingiuotais ir kalnuotais keliais buvo tikras iššūkis. Galvojau, gal ir žygeivių bus vienas kitas, jeigu apskritai jų bus. Nieko panašaus – matyti, kad patogios sofutės sindromas iš tautos gyvenimo dingsta. Susirinko 40 žygeivių, tarp jų daug jaunimo, iš Zarasų, Visagino, Salako, Utenos ir mes, iš Rokiškio. O mūsų kompaniją papuošė miela vilkšunė su parištu tautiniu kaspinėliu – Berta. Tik išdykėlė niekaip nesileido nufotografuojama.

Pasirodo, zarasiškių kompanija – tikri pėsčiųjų žygių entuziastai, ieškantys dar neišbandytų maršrutų ir netingintys leistis į žygius tolimesniuose Lietuvos regionuose. Jau planavo žygį Dzūkijos miškais. Tokiu pat entuziazmu tryško ir visaginiečiai. Utenai atstovavo trys jauni vyrukai, nustebę, kad atvykome net iš Rokiškio, ir nepraleidę progos pajuokauti – kaipgi sekasi indams pas mus gaminti skardines? Na, nurijom šią švelnią replikėlę, ne pirmas kartas, teks priprasti prie tokio „pramoninio“ Rokiškio veido.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“