Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt
Teisėsauga skelbia baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame automobilius pardavinėjusios įmonės direktorius įtariamas dokumentų klastojimu ir buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu.
Beveik pusę milijono eurų mokesčių valstybei skolingas įmonės vadovas nuo tyrėjų paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus už 12 metų laikotarpį, o savo įmonę perleido nieko apie tai neįtariančiai užsienietei, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje byloje.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Radviliškio rajone registruotoje įmonėje atlikusi patikrinimą Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) užfiksavo, kad bendrovė skolinga daugiau nei 411 tūkst. eurų VMI administruojamų mokesčių ir daugiau nei 12 tūkst. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondui.
FNTT pareigūnai išsiaiškino, kad valstybei skolingas direktorius, vadovaudamasis vienintelio akcininko sprendimu, oficialiai direktore paskyrė Rumunijos pilietę ir padovanojo jai visas įmonės akcijas, perdavimo aktu neva taip pat perduodamas ir buhalterinės apskaitos dokumentus.
Pradėjus domėtis šiuo oficialiai užregistruotu susitarimu išaiškėjo, kad parašai ir dalis sandorio dokumentų galėjo būti suklastoti.
Tyrėjams pradėjus domėtis naująja įmonės direktore, ją pavyko rasti ir apklausti. Paaiškėjo, kad moteris ilgą laiką gyvena ir dirba Prancūzijoje, o Lietuvoje net nėra buvusi ir apie jai perduotą įsiskolinusią įmonę nieko nenutuokė.
Tęsiant ikiteisminį tyrimą, galimai dokumentus klastojęs ir fiktyvų įmonės perleidimo sandorį sumanęs tikrasis direktorius atsakomybės vengė toliau ir nuo tyrėjų paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už 12 metų, taip užkirsdamas kelią gauti išsamius duomenis apie įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, byla perduota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Didžiausia bausmė už dokumentų klastojimą – treji metai nelaisvės.