Purvas

Žmogui būdinga realizuoti save tam tikrais darbais ir veiksmais. Vieni jaučiasi paaugę stovėdami ant savo padarytų gerų darbų kalnelio, kiti – ant (irgi – savo) supiltos purvo krūvos. Šiuo atveju nėra prasmės galvoti, kaip tai atrodo žvelgiančiam iš šalies – juk apie viską ir visus sprendžiame pagal save.
O vis tik skaudu matyti, kai į tas purvo krūvas murkdomi niekuo dėti žmonės – paprasčiausiai todėl, kad tuo momentu kažkam taip patogiau.
Paskutiniajame, spalio 26-osios, savivaldybės tarybos posėdyje kibiras purvo šliūkštelėtas Paparčių kaimų bendruomenei „Viltija“. Ir gal ne tik jai, o visam
kraštui, nes neapgalvoti (o gal – kaip tik apgalvoti?) kai kurių politikų pasisakymai tapo puikia dirva galimai nesantaikai.

Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia

Kai savivaldybės administracijos skyriaus vedėja R. Taparauskienė pristatė sprendimo projektą „Dėl pritarimo projektui „Paparčių Dominikonų vienuolyno statinių tvarkyba“ pagal priemonę „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“, vienų pasisakymai, o kitų tylus pritarimas apnuogino skaudžią realybę – kiek žmonių aukščiausioje mūsų valdžioje – savivaldybės taryboje – domisi rajono gyvenimu apskritai? Nežinojimas, kaip veikia jau kelintą dešimtį metų gyvuojanti ir Lietuvoje puikiai vertinama Kaišiadorių rajono vietos veiklos grupė (VVG), kokia tvarka ji skelbia projektų konkursus, kurių finansavimas ir įgyvendinimas neatpažįstamai pakeitė mūsų krašto veidą, kaip vyksta projektų atranka, kur jie siunčiami tolesniam vertinimui – antraip, turint bent kruopelytę informacijos, nekiltų minčių, kad savivaldybės administracija būtų pajėgi to ar kito projekto vykdymą savo nuožiūra patikėti vienai ar kitai bendruomenei.

Bet – kilo.
– Kodėl prioritetu pasirinkta „Viltija“, ar buvo kalbėta su Paparčių krašto bendruomene, kuri yra gausi, jungia 25 narius ir kuri nieko apie šį projektą nežino, ir jai naujiena, kad čia dabar pavedėte visai nekalbėję kitai bendruomenei atlikti šitą darbą? - stebėjosi tarybos narys A. Jurevičius, kuriam neužteko R. Taparauskienės atsakymo, jog sprendimo projektas parengtas tai bendruomenei, kuri atsiuntė savo paraišką VVG skelbtam konkursui – juk jis „vakar kalbėjo su kitos bendruomenės pirmininke, o jinai nieko apie tai nežino“.

Kažkuriam tarybos nariui iškilo klausimas, kur apskritai yra buvusio Paparčių dominikonų vienuolyno koplyčia, nors tai yra vienas iš nedaugelio mūsų rajoneesančių archeologinio ir architektūrinio paveldo objektų, dar 1992 m. įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Beje, šis XVIII a. iškilęs statinys yra vienintelis autentiškas baroko epochos statinys mūsų rajone, tačiau, kaip pasirodė, ne visų dar atrastas...

Tačiau ar nežinojimas gali atleisti nuo atsakomybės už nepagrįstus kaltinimus?

Tikroji priežastis?

Tikriausiai, nėra prasmės diskutuoti, kas apie galimybę teikti konkursui paraiškas žinojo, o kas ne – seniai įprasta tvarka dar rugsėjo 4 dieną VVG viešai paskelbė ir paragino vietos veiklos grupes teikti projektus pagal LEADER- 19.2-7 priemonę „Kaimų atnaujinimas“. Projektus buvo galima teikti pagal 3 sritis: „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties struktūrą“ (finansavimas iki 50 tūkst. €), „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ (finansavimas iki 95 373 €) ir „Bendruomeniškumo ugdymas, krašto savitumo puoselėjimas, jo
reprezentavimas“ (iki 5 tūkst. €). Lapkričio 5 dieną baigėsi paraiškų teikimo terminas į visas šias sritis.

Gauta 12 paraiškų. Bendruomenių yra apie 40. Gal ir vėl kam nors iš politikų kils įtarimų, ar su likusiomis 28 bendruomenėmis „buvo kalbėta“, ar jos žinojo apie projektų konkursą? Ne, tikriausiai nekils, nes tik „Viltija“ turi „gėdos dėmę“ – jos pirmininkės Audronės Neniškienės brolis Mindaugas Nasevičius net DU MĖNESIUS laikinai ėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Per tą laikotarpį nepavykus suorganizuoti jam interpeliacijos, nes to paprasčiausiai nenumato įstatymai, kaip atrodo, atpildo įrankiu pasirinkta sesuo ir jos vadovaujama kaimų bendruomenė.

– Kaip matote, prieš paskutines darbo dienas Nasevičius teikia projektą, pats jisai teikia bendruomenei „Viltija“, kuriai vadovauja jo sesuo, kad jinai atliktų kažkokius ten Paparčių Dominikonų vienuolyno tvarkybos darbus. (...) šio projekto teikimas – „šeima dėl šeimos“, - ironiškai šypsantis pritariantiems dėstė A. Jurevičius.

Nežinia, kuo kuriai šeimai gali pasitarnauti tai, kad bus toliau tvarkoma vienuolyno kapinių koplyčia ir kokios naudos iš to galima turėti, tačiau būtų buvę žymiai kultūringiau atskirti du dalykus: galimą interesų konfliktą ir bendruomenės, kuri neturėjo jokios įtakos jo inicijavimui, reikalus.

Visai normalu, kad atsirado abejojančių, ar nesukelia konflikto tas faktas, kad tarybos sprendimo projektą pasirašęs laikinai einantis direktoriaus pareigas M. Nasevičius yra bendruomenės pirmininkės giminaitis. Tačiau gal būtų buvę etiškiau pirma išsiaiškinti, o jau paskui pilstytis purvu? Posėdyje M. Nasevičius sakė neturėjęs kitos išeities – visus projektus privalu pasirašyti administracijos direktoriui, juolab laikotarpiu, kai nėra pavaduotojo, kuriam būtų galima tai pavesti. Neteikti sprendimo projekto ir palikti tai padaryti kitam direktoriui reikštų, kad jis apskritai keliautų į šiukšliadėžę – be savivaldybės tarybos pritarimo bendruomenės paraiška būtų niekinė. Ar buvo galima kitaip, kaip kitaip – tai politikų teisė ir pareiga išsiaiškinti. (Beje, tai buvo galima padaryti dar prieš posėdį – projektas buvo paskelbtas viešai) Oriai, kultūringai, be šlykščių įtarinėjimų, nes netgi formalumų pažeidimas neduoda teisės viešai reikšti niekuo nepagrįstus įtarimus apie, neva, šeimyninę naudą.

Apisiėjo ir be „šeimos“

Pravartu prisiminti, kad kaimų bendruomenė „Viltija“ įsikūrė dar 2005 metais, kai M. Nasevičius dar apskritai nedirbo savivaldybės administracijos struktūrose, o jo sesuo Audronė Neniškienė bendruomenės pirmininke tapo tik 2013-aisiais, iki tol, panaudodama savo, kaip restauratorės patirtį, rašė projektus, kurie buvo vertinami ir finansuojami. Už kultūrinę veiklą 2008 metais tuometinis
meras R. Urmilevičius, kuris šįkart net neišdrįso dalyvauti balsavime dėl projekto, Kaišiadorių katedroje jai iškilmingai įteikė rajono savivaldybės Kultūros premiją.

Per tą laiką bendruomenės projektai pritraukė nemažai lėšų ir iš esmės pakeitė Paparčius.

Vertingą paveldo objektą gelbėti nuo suirimo bendruomenė „Viltija“ ėmėsi dar pačioje savo susikūrimo pradžioje. 2005-aisiais kartu su Kaišiadorių muziejaus darbuotojais, Kaišiadorių komunalininkais, vietos mokyklos Jūrų skautais surengė didelę talką, kurios metu išvalė susikaupusias žemes nuo koplyčios nuogrindas, genėjo koplyčios stogą dengiančias medžių šakas.

Tais pačiais metais bendruomenė parengė paraišką rajono savivaldybės 2005 m. kaimo bendruomenių iniciatyvų rėmimo konkursui, buvo gautas finansavimas, kuris leido toliau tvarkyti koplyčią. Šiai programai vadovavo dar Žaslių kultūros centro Paparčių skyriuje dirbusi A. Neniškienė, o bendruomenei – tuometinis pirmininkas J. Klimas. Atlikus numatytus koplyčios konservavimo darbus, unikalus statinys atvėrė duris kamerinės muzikos koncertams, į kuriuos nuo tol ėmė važiuoti žmonės ne tik iš mūsų rajono, bet ir Kauno, Vilniaus. Projektas įgyvendintas su partneriais – Kaišiadorių muziejumi.

Tie, kuriems kultūra svarbi ne tik tuomet, kai priversti apie ją pasidomėti, nes savivaldybės tarybos posėdžiuose reikia svarstyti sprendimų projektus, su džiaugsmu sekė procesą, kurio metu nuošalus kaimelis žingsnis po žingsnio vadavosi iš provincijos stereotipų. Nelaukdama, kol
lėšų skirs tik savivaldybė, „Viltija“ vieną po kito rengė ir įgyvendino įvairius projektus, kuriems lėšų pritraukė ir iš Lietuvos Kultūros ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Šveicarijos fondų. 2006 m. įgyvendintas 3 tūkst. litų kainavęs projektas „Vėlyvojo baroko kultūros aktualizavimas Paparčių bendruomenėje“. Be visa kito, projekto metu kartu su Lietuvos nacionaline filharmonija filharmonijos salėje surengtas labdaros koncertas, kurio metu surinktos lėšos leido įsirengti užtvarą prie įvažiavimo prie koplyčios, paremti konservavimo ir restauravimo darbus. Tais pačiais metais Paparčiuose nuskambėjo pirmasis Baroko kultūros festivalis, 500 Lt finansavimą pelnė kitas bendruomenės projektas „Paparčių jaunimo paveldosauginė veikla“. 2007 m. įgyvendinti 2 projektai – „Vėlyvojo baroko kultūros aktualizavimas Paparčių bendruomenėje“ bei „Gamtos ir kultūros aktualizavimas Paparčių bendruomenėje“ (3470 Lt); 2008 m. – projektas „Jaunimo kultūrinės savimonės ugdymas“. Vykdant šį projektą išleistas Šeimos metams skirtas kalendorius Kaišiadorių kultūros centre vykusios šventės metu pelnė Metų leidinio nominaciją.

Tais pačiais metais įvyko ženklūs pokyčiai – pradėti gaivinti bendruomenės namai. Sudegusiam buvusios mokyklos pastatui „Viltijos“ projektas‚ uždirbo“ naujus langus – tam 18 tūkst. Lt skyrė žemės ūkio ministerija. Dar – Paparčiuose pastatytas paminklas nepriklausomybės akto signatarui A. Petruliui (skulptorius St. Juraška). Lėšos šiam kilniam tikslui (3000 Lt) gautos iš bendruomenės projekto „Nepriklausomybės
akto signataro 80-ečio jubiliejaus ir Lietuvos nepriklausomybės datų įprasminimas“.

Labai reikšmingi bendruomenės „Viltija“ veikloje 2011-ieji metai – projektui „Kaimų bendruomenės „Viltija“ pastato rekonstrukcija ir pritaikymas jaunimo ir suaugusiųjų poreikiams „LEADER-10-KAIŠIADORYS-02- 024“ gauta 350 tūkst. litų. Įrengtas ir naujam gyvenimui prikeltas puikus pastatas, kuriame yra apsilankiusi ne viena Lietuvos bei užsienio meno įžymybė.

Dar – 2011 m. finansuotas bendruomenės projektas „Baroko kultūros festivalis Paparčiuose“, kuris vyko, taip pat pelnęs finansavimą, ir 2012, 2013 metais. 2012-2013 m. įgyvendintas 50 tūkst. Lt kainavęs projektas „Paparčių buv. Dominikonų vienuolyno parko takų atkūrimas“, už 84 174 Lt - projektas „Paparčių buv. Dominikonų vienuolyno XVIII a. kapinių koplyčios polichrominio dekoro avarinės būklės likvidavimas ir konservavimas“. 2013 m. 2500 Lt finansuotas projektas „Mažosios architektūros fiksavimas, restauravimas ir sklaida“, išleistas kalendorius su
restauruotais Paparčių parapijos kaimų kryžiais. 2014 m. finansuotas projektas „Baroko muzikos koncertai ir seminarai vietos meno kolektyvams Paparčių dominikonų vienuolyno jubiliejinių metinių proga“, 2015 m. vykdytas projektas „Edukaciniai koncertai regionų meno mokykloms: viduramžių, renesanso ir baroko stiliai muzikoje ir dailėje“ (2 tūkst. €). Tais metais už bendruomenės parengto projekto gautus pinigus (5865 €) sutvarkytas ir pritaikytas bendruomenės poreikiams Paparčių kaimo tvenkinys.

Užsimezgęs vaisingas bendradarbiavimas su tarptautiniu muzikos ansambliu „Canto Fiorito“ padėjo pritraukti lėšų iš Šveicarijos fondų. 2015 m. gauta 5 tūkst. € projektui „Senosios muzikos rezidencija Paparčiuose: tiltas tarp rašytinės ir žodinės muzikos tradicijų“, 2016 m. – 2500 € projektui „Šv. Mato pasija su atnaujintais Paparčių bažnyčios vargonais“. Ruošiantis įgyvendinti šį projektą bendruomenės lėšomis naujai įrengtos kaimo bažnyčios lubos, esančios virš vargonų, atnaujinti patys vargonai – tai dovana Paparčių bažnyčios 100-ečiui. 2017 m. gauta
3100 € projektui „Paparčių vaikų išilginių fleitų ansamblio įkūrimas“, birželį Paparčių bažnyčioje vyko baigiamasis senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito” koncertas, kuriame dar dalyvavo ansamblis „ Musica Antiqua Salzburg” (Austrija) ir Paparčių vokalinis ansamblis. Šiemet už 2168 € įgyvendintas projektas „Paparčių kaimo tradicijų ir savitumo puoselėjimas“. Taip pat šiemet Žemės ūkio ministerija 5 tūkst. € skyrė „Viltijos“ projektui „Paparčių buv. Dominikonų vienuolyno parko tvenkinių išvalymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“.

Nekiršinkime žmonių

Šiandien Paparčiuose veikia dvi bendruomenės – jau kelinti metai be „Viltijos“ savo veiklą vysto ir Paparčių krašto bendruomenė. Liūdna, kad posėdyje nuskambėję teiginiai skamba tarsi mėginimas jas abi supriešinti, kai tuo tarpu reikėtų tik džiaugtis. „Viltija“ orientuota į kultūros vertybių, paveldo puoselėjimą, Paparčių krašto bendruomenė rūpinasi vietos žmonių laisvalaikiu, organizuoja puikius renginius. Abi jos papildo viena kitą, galima tik džiaugtis, kad šis mažas kraštas turtingas veikliais žmonėmis, o vietos po saule užteks visiems. Kaip ir veiklų.

Nereikėtų klaidinti žmonių, skelbiant prielaidas, jog savivaldybė „pasirinko“, „pavedė“ vykdyti projektą. Negalima jau parašyto, pateikto projekto pavesti vykdyti kitiems – tai būtų intelektualios nuosavybės vagystė. Juolab, kad projektas parengtas remiantis visais reikalingais teisės aktais: Paparčių Dominikonų vienuolyno statinių komplekso vartų ir kapinių koplyčios tvarkybos darbų programa suderinta su Kultūros paveldo departamentu, gautas pritarimas. Tvarkybos darbų projekto priešprojektiniame etape dirbo ir konsultavo kvalifikuoti specialistai, atestuoti architektai bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai Audronė Lainauskaitė, Nijolė Kazakevičiūtė, Gražina Kirdeikienė. Tai – atsakymas tiems, kurie siūlė šiais darbais „užsiimti pačiai savivaldybės administracijai ir pasamdyti kvalifikuotą įmonę, turinčią patirtį šiuose reikaluose“. Ko jau ko, o patirties „Viltijai“, kaip matome, tikrai netrūksta.

Tad belieka linkėti, kad bendruomenės projektas susilauktų palankaus respublikinio vertinimo ir finansavimo.

Matyt, su tokiais linkėjimais savivaldybės tarybos posėdyje ir balsavo už projektą E. Cikanavičius, M. Mitkus, A. Janavičius, K. Jakelis, S. Pilkis, L. Rudienė, V. Tomkus, V. Streikauskas, D. Nasevičienė, K. V. Meilutis, M. Vaicekauskas ir A. Anužis. Susilaikė K. Baniūnienė, M. Muižinikas, A. Lukoševičius, A. Radvila, K. Moroza, V. Silvanavičius, Š. Čėsna, K. Petkevičius ir G. Gružauskas. Prieš buvo A. Jurevičius. Nebalsavo R. Urmilevičius.

P.S. Smagu, kad ne visus politikus paveikė išsakyti kaltinimai. Užtat kitą projektą, taip pat susijusį su paveldu, dauguma „užblokavo“, tad kol kas Žiežmarių sinagoga į ES lėšas pretenduoti neteko galimybės.