PTO direktorius: sugriuvus atliekų tvarkymo sistemai, 53 mln. eurų našta kristų ant vartotojų pečių

Žlugus atliekų tvarkymo sistemai, atliekų tvarkymo mokestis žymiai išaugtų, o jo našta kristų ant vartotojų pečių, neeiliniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) direktorius Nerijus Juškaitis.

Komiteto posėdis sušauktas dėl to, kad verslui metų gale gresia beveik 90 mln. eurų baudos dėl neveikiančios gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS).

„Jei šita (atliekų tvarkymo. - ELTA) sistema sugriūtų, nebeliktų dviejų didžiausių organizacijų (PTO ir „Žaliojo taško“. - ELTA). Įvertinus pačių organizacijų visas priemones, kad mes mokame už infrastruktūrą, švietimą, komunalinį srautą, (...) bendras nuostolis būtų 12,5 mln. eurų“, - sakė N. Juškaitis.

Jo teigimu, tuo atveju, jei atliekos būtų tvarkomos individualiai, tektų mokėti beveik 75 mln. eurų taršos mokesčio, per organizacijas tas pats kiekis būtų sutvarkytas už 23 mln. eurų. 53 mln. eurų skirtumas, N. Juškaičio teigimu, kristų ant vartotojų pečių.

Pasak jo, neaišku, kaip būtų apmokėtos komunalinio srauto, infrastruktūros plėtros ir švietimo išlaidos. Įstatymo keitimas taip pat truktų apie vienus metus, o viešiesiems pirkimams, kuriuos būtų reikalinga vykdyti norint pasirinkti tvarkytojus, taip pat užtruktų ne mažiau nei pusmetį.

Tuo metu bankroto grėsmė įmonėms taip pat išlieka didelė, sakė N. Juškaitis.

„Įdomiausia dalis, kad mes iš Registrų centro išrinkome, kokia galėtų būti grėsmė bankrutuoti įmonėms. Suskaičiavome tiek mūsų, tiek „Žaliojo taško“ klientus, bendroje sumoje sudėjus, 43 proc. įmonių iškiltų didžiulė grėsmė bankroto atveju. Įmonės deklaruoja 2017 metus minusinius ir, pridėjus tam tikras baudas, realiai nebūtų prasmės dirbti“, - kalbėjo PTO vadovas.

Pasak jo, skaičiuojama, kad, bankrutavus įmonėms, tektų atleisti 19 tūkst. 163 darbuotojus.

Tuo metu aplinkos viceministras Martynas Norbutas posėdyje sakė, kad „Metrail“ byla yra ilgas ir sudėtingas procesas, o taikos sutarties nuostatos turi būti išnagrinėtos itin atidžiai.

„Metrail“ byla yra ilga, nes tai yra sudėtingas procesas. Mes turime taikos sutartį, kuri yra vertinama. Aplinkos ministerija nėra taikos sutarties šalis, mes teikiame pagalbą Aplinkos apsaugos departamentui. Jis užsiprašęs informacijos, statistinės ir kitokios, pagrindžiančios sutarties nuostatas. (...) Procesas yra užtrukęs, bent mums reikia įvertinti informaciją iš pačių organizacijų, kuri yra sutartyje“, - sakė M. Norbutas.

Jis pabrėžė, kad „tiek Aplinkos ministerija, tiek Vyriausybė yra pasakiusios, kad „teisminiuose ginčuose su verslu reikia dėti visas pastangas sudaryti taikos sutartis“.

„Tai yra geriausias ginčų sprendimo būdas“, - akcentavo M. Norbutas.

ELTA primena, kad sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD, dabar - Aplinkos apsaugos departamentas), patikrinęs įmonės „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių.

Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1800 verslo įmonių. Gavę šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.

Teismas leido aplinkosaugininkams ir pakuočių gamintojams bei importuotojams susitarti taikiai.

Gegužę po ilgų derybų Aplinkos ministerija pareiškė pritarianti taikos sutarčiai tarp VRAAD ir verslininkų.

Tačiau Aplinkos ministerija ir VRAAD dar kurį laiką nesutarė, kas atsakingas už taikos sutarties su verslu pasirašymą. Verslininkai kaltino valstybės įstaigas taikos sutarties sudarymo vilkinimu.

Ministerija nutarė, kad sprendimą priimti ir sutarties legitimumą užtikrinti turi Aplinkos apsaugos departamentas, kadangi būtent jis yra šalis (atsakovas) byloje, kurioje ginčijamas VRAAD sprendimas, kuriuo panaikinti išduoti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.

Aplinkos apsaugos departamentas rugsėjį Eltą informavo, kad dėl taikos sutarties vadinamojoje „Metrail“ istorijoje gavo kompetentingų institucijų raštus. Iš jų paaiškėjo, kad teks derinti naują sutarties variantą.

Taikos sutartį departamentas turėtų sudaryti su gamintojams ir importuotojams atstovaujančiomis organizacijomis „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija. Jos atstovauja beveik dviem tūkstančiams įmonių, kurias palietė galimai fiktyvius dokumentus apie atliekų sutvarkymą išrašinėjusios „Metrail“ istorija.

„Gavus kompetentingų institucijų raštus, paaiškėjo, kad kai kurios taikos sutarties sąlygos, kurias pasiūlė organizacijos, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir tokia taikos sutartis negali būti pasirašyta, tačiau gali būti deramasi dėl naujų taikos sutarties sąlygų“, - Eltai teigė Aplinkos apsaugos departamento teisės skyriaus vedėja Brigita Gudonė.

Anksčiau buvo tikimasi, kad taikos sutartį pavyks pasirašyti rudenį, tačiau šiam atėjus aiškesnių terminų nėra.

„Departamentas negali atsakyti, kada tiksliai galėtų būti pasirašyta taikos sutartis su gamintojams ir importuotojams atstovaujančiomis organizacijomis „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija, taip pat - koks būtų tokios taikos sutarties turinys, kol jis nėra suderintas su gamintojų ir importuotojų atstovais - organizacijomis“, - komentavo B. Gudonė.

Spalio pabaigoje Vyriausybė Aplinkos ministeriją įpareigojo per dvi savaites pateikti savo poziciją dėl galimybės sudaryti taikos sutartį su organizacijomis, kurios yra atsakingos už atliekų tvarkymą.

ELTA