Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad sveikatos apsaugos įstaigos ir jų darbuotojai yra atakuojami kaip niekada anksčiau – ypač per konfliktą Ukrainoje.
„Pasaulyje niekada nematėme... tokio išpuolių prieš sveikatos priežiūros institucijas masto“, – žurnalistams sakė PSO ekstremalių situacijų vadovas Michaelas Ryanas (Maiklas Rajanas).
„Taikiniu tampa sveikata, – sakė jis. – Tai tampa karo strategijos ir taktikos dalimi.“
Išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir jų darbuotojus daugėja visame pasaulyje. Nuo metų pradžios jų registruota 89, tačiau niekur pasaulyje atakos nėra tokios dažnos kaip Rusijos karo niokojamoje Ukrainoje.
Per tris savaites nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją, Ukrainoje įvykdytos mažiausiai 43 atakos prieš medicinos įstaigas, rodo PSO turimi duomenys.
Iš visų patvirtintų atakų, per kurias žuvo 12 žmonių ir dar 34 buvo sužeisti, 34 smūgiai buvo suduoti ligoninėms ir kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms, septynių taikiniais tapo greitosios pagalbos automobiliai ir 10-ies – sveikatos priežiūros darbuotojai, nurodė PSO.
Per vieną labiausiai šokiruojančių atakų Ukrainos pietiniame Mariupolio mieste praėjusią savaitę buvo apšaudyti gimdymo namai ir vaikų ligoninė, žuvo trys žmonės, įskaitant vieną vaiką.
Dar mažiausiai trys žmonės, tarp jų maža mergaitė, žuvo trečiadienį per kitą vaikų ligoninės ataką Mariupolyje.
„Krizė pasiekė momentą, kai sveikatos apsaugos sistema Ukrainoje svyruoja prie bedugnės krašto“, – nurodė M. Ryanas.
Jis perspėjo, kad šios atakos gerokai PSO apsunkina pagalbos siuntimą.
„Kaip mums siųsti greitosios medicininės pagalbos komandas, jei bus atakuojami tie patys objektai, į kuriuos jie galbūt norės vykti teikti pagalbos, jeigu jie bus subombarduoti ir bus padaryta katastrofiška žala?“ – retoriškai klausė M. Ryanas.
Pareigūnas pabrėžė, jog tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja, kad kovojančios šalys ne tik nesitaikytų į sveikatos priežiūros įstaigas, bet ir „specialiai imtųsi priemonių, kad būtų išvengta jų atakavimo ar netyčinio sunaikinimo“.
Sveikatos priežiūros įstaigų naikinimas, sakė jis, nėra „tiesiog pastatų griovimas“.
„Atimama viltis. Atimama tai, kas suteikia žmonėms motyvą gyventi: [tikėjimas], kad jų šeima gali būti pasirūpinta, kad jie gali būti išgydyti, jei serga, kad jie gali būti gydomi, jei yra sužeisti“, – kalbėjo M. Ryanas.
PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) jam pritarė.
„Išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas ne tik kelia pavojų gyvybei, bet ir atima iš žmonių skubiai jiems reikalingą pagalbą ir suardo ir taip didelį spaudimą patiriančias sveikatos priežiūros sistemas“, – sakė jis žurnalistams.
PSO nurodė, kad 300 sveikatos priežiūros įstaigų Ukrainoje yra prie fronto linijų arba teritorijose, kurias dabar kontroliuoja Rusija.
Dar 600 įstaigų yra 10 kilometrų atstumu nuo fronto linijos.
BNS