PSO ragina neprarasti budrumo, beždžionių raupais užsikrėtus šuniui

PSO ragina neprarasti budrumo, beždžionių raupais užsikrėtus šuniui
Pasaulis
Unsplash.com nuotr.
Rūta Androšiūnaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį paragino beždžionių raupais užsikrėtusius žmones vengti kontakto su gyvūnais po pranešimų apie pirmąjį atvejį, kai virusu nuo žmogaus užsikrėtė šuo.

Apie pirmąjį tokį atvejį praėjusią savaitę pranešė medicinos žurnalas „The Lancet“. Kaip skelbiama, nuo dviejų Paryžiuje kartu gyvenančių vyrų užsikrėtė italų kurtas.

„Tai pirmasis praneštas atvejis, kai gyvūnas užsikrėtė nuo žmogaus... Be to, manome, kad tai pirmas atvejis, kai užsikrėtė šuo“, – žurnalistams sakė PSO beždžionių raupų ekspertė Rosamund Lewis (Rozamund Liujis).

Jos teigimu, specialistai žinojo apie teorinę riziką, kad toks užkrėtimas įmanomas, o visuomenės sveikatos agentūros jau patarė sergantiems šia liga „izoliuotis nuo savo augintinių“.

Be to, pridūrė ekspertė, „itin svarbus yra atliekų tvarkymas“, siekiant sumažinti riziką užkrėsti graužikus ir kitus gyvūnus už namų ribų.

Pasak jos, labai svarbu, kad žmonės „turėtų informacijos, kaip apsaugoti savo augintinius ir kaip tvarkyti savo atliekas, kad gyvūnai apskritai nebūtų veikiami beždžionių raupų viruso“.

Mutacijos pavojus

Kai virusai peržengia rūšių barjerą, dažnai kyla nerimas, kad jie gali mutuoti pavojingesne linkme.

R. Lewis pabrėžė, jog kol kas nėra pranešimų, kad taip būtų nutikę beždžionių raupams.

Tačiau ji pripažino, kad „kai tik virusas persikelia į kitą aplinką, į kitą populiaciją, akivaizdu, jog yra tikimybė, kad jis vystysis kitaip ir kitaip mutuos“.

„Pavojingesnė situacija... yra ta, kai virusas gali persimesti į nedidelę žinduolių populiaciją, kurioje gyvūnai gyvena labai tankiai“, – žurnalistams sakė PSO ekstremalių situacijų vadovas Michaelas Ryanas (Maiklas Rajenas).

„Būtent per procesą, kai vienas gyvūnas užkrečia kitą, kitą ir dar kitą, pastebima sparti viruso evoliucija“, – paaiškino jis.

Tačiau M. Ryanas pabrėžė, kad nėra pagrindo nerimauti dėl namuose laikomų augintinių.

„Nesitikiu, kad virusas konkrečiame šunyje vystysis greičiau nei konkrečiame žmoguje“, – sakė jis ir pridūrė, kad nors „turime išlikti budrūs,.. naminiams gyvūnams pavojaus nėra“.

Beždžionių raupai taip buvo pavadinti todėl, kad virusas pirmą kartą buvo nustatytas Danijoje 1958 metais tyrimams laikomoms beždžionėms, tačiau liga pasireiškia daugeliui gyvūnų, dažniausiai – graužikams.

Žmogui liga pirmą kartą patvirtinta 1970 metais Kongo Demokratinėje Respublikoje. Nuo to laiko užkratas tarp žmonių išplito daugiausia tik kai kuriose Vakarų ir Centrinės Afrikos šalyse, kur jis tapo endemine.

Tačiau gegužę beždžionių raupai, sukeliantys karščiavimą, raumenų skausmus ir limfmazgių patinimą, pradėjo sparčiai plisti visame pasaulyje – daugiausia tarp vyrų, turėjusių lytinių santykių su kitais vyrais.

Pasaulyje užregistruota jau daugiau kaip 35 tūkst. užsikrėtimo atvejų ir 12 mirčių, nurodo PSO, dėl protrūkio paskelbusi ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją.