Psichoterapeutas G. Navaitis: kalbos, kodėl reikia skubiai kelti mokesčius lošimų ir loterijų verslui, yra tik kliedesiai

Vilnius

Eltos nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

197379

Per karantiną loterijų pardavimai sumenko kone trečdaliu. Vidutiniškai lietuviai loterijos bilietams per mėnesį išleidžia 5 eurus.

Lietuvoje šiuo metu maždaug 24 tūkst. žmonių yra pateikę prašymą jų neįleisti į lošimo vietas. Kasmet nuo priklausomybėms lošimams gydoma apie 70 pacientų, o per trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės metų neužfiksuotas nė vienas priklausomybės nuo loterijų atvejis. Kaip veikia azarto potraukis, kaip azarto įpročius pakeitė karantinas ELTA kalbėjosi su psichoterapeutu, psichologu profesoriumi Gediminu Navaičiu.

– Ar Lietuvoje paplitusi priklausomybė nuo azartinių lošimų ir loterijų?

– Dažnai apie šias problemas kalbama be jokių skaičių, be faktais pagrįstų duomenų.

Jei mėgintume į problemą pažvelgti racionaliai, pirmiausiai klausimą reikėtų padalinti į dvi dalis, klausti apie azartinius lošimus ir apie loterijas.

Aptardami priklausomybę nuo azartinių lošimų galime remtis reprezentatyvių apklausų ir valstybinės statistikos duomenimis.

Apklausos rodo, kad absoliuti dauguma lošiančių priskirtina „laisvalaikio“ lošėjų grupei, kurioje azartiniai lošimai yra pramoginio pobūdžio.

Pramogaujantys žmonės retai kada tampa priklausomi. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) teikia informaciją apie asmenis, kuriems 2015-2019 metais nustatytos su lošimais susijusių priklausomybių diagnozės. Ši informacija rodo, kad per metus nuo patologinio potraukio lošti gydyta nuo 64 iki 76 pacientų. Daugumai jų potraukis lošti buvo gretutinė diagnozė, t.y. pacientas galėjo būti gydytas nuo, pavyzdžiui, depresijos, alkoholizmo ir šalia to nuo blogai valdomo potraukio lošti.

Tokiam gydymui per metus buvo išleista nuo 45 iki 50 tūkst. eurų. Priminsiu, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), iš kurio apmokėtas gydymas, biudžetas sudaro apie 2,4 milijardo eurų.

Duomenys apie PSDF biudžeto lėšomis gydytus patologinius lošėjus patvirtina, kad pagal SAM nustatytą retų ligų apibrėžimą, priklausomybė nuo azarto Lietuvoje yra itin retas sutrikimas (Pagal Sveikatos apsaugos ministeriją, reta liga – tai liga, kuria serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių.)

Iš šių skaičių ir faktų turime padaryti išvadą – kalbos apie skubiai keltinus mokesčius lošimų ir loterijų verslui, nes trūksta lėšų priklausomybių gydymui iš tikrųjų ir yra tik kliedesiai. Skaičiai akivaizdžiai rodo – nei lėšų trūksta, nei gydomųjų minios laukia.

– Kaip reikėtų vertinti žmones, kurie patys prašo jų neįleisti į azartinių lošimų vietas?

– Šių metų lapkričio pabaigoje 24 tūkst. žmonių buvo pateikę prašymus neleisti dalyvauti lošimuose. Į juos galime pažvelgti ne tik kaip į žmones, turinčius sunkumų, bet ir kaip į žmones, azarto potraukį neblogai kontroliuojančius. Be to, daug jų prašymą teikė kelis kartus, todėl realus atsiribojusių nuo lošimo skaičius yra pastebimai mažesnis.

Tačiau tikroji problema yra ne atsiribojusių nuo lošimo skaičiaus vertinime, o pagalbos jiems teikime. Užtenka priminti, kad Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) yra pavaldi Finansų ministerijai, o ši ministerija tikrai nei gydymą organizuoja, nei psichologine pagalba užsiima.

Atsiribojusių nuo lošimo asmenų registrą tvarko du LPT darbuotojai. Veikiausiai nereikia aiškinti, kad jie negali suteikti realios pagalbos nors kas šimtajam atsidūrusiam tame registre. Taigi registrą reikėtų kuo skubiau perduoti Psichikos sveikatos centrams, kurie ne tik registruotų, bet ir suteiktų pagalbą. Tada turėtume aiškesnį tokios pagalbos poreikio vaizdą.

– Loterijos prilyginamos azartiniams lošimams. Ar loterijos kelia didelę grėsmę visuomenei?

– Yra atliktas ne vienas tyrimas aiškinantis, kurie azarto žaidimai sukelia priklausomybę. Švedų mokslininkai, analizavę aštuoniolika priklausomybės nuo azartinių lošimų paplitimo tyrimų, kuriuose bendras respondentų skaičius buvo 102 449, nurodo, kad apibendrinant įvairialypius duomenis vienareikšmiškai konstatuota: azartiniai lošimai internete, kazino bei nelegalūs azartiniai lošimai didelėmis sumomis dažniau sietini su priklausomybėmis nuo azarto, o kitos azartinių lošimų formos – riboto išlošimo automatai, bingo – menkai sietinos su priklausomybėmis nuo azarto.

Loterijos, momentinės loterijos nėra žalingos ir tokios priklausomybės nesukelia. Per pastaruosius 15 metų nėra užfiksuota atvejo, kad Lietuvoje kas nors būtų turėjęs priklausomybę nuo loterijos. Taigi, priklausomų nuo loterijų nėra ir neatsitiktinai didžiausia Lietuvos loterijų organizatorė „Olifėja“ yra gavusi Europos loterijų asociacijos atsakingo žaidimo sertifikatą.

– Ar karantinas paveikė įpročius? Ko žmonės siekia žaisdami?

Žaidimo loterijose paaiškinimas turi remtis ne tik loterijos rezultatais, bet ir dalyvavimo potyriais. Sakysim, vaikas pasisupo sūpuoklėse ar sirgalius nuėjo į krepšinio rungtynes. Kokia iš to materialinė nauda? Matyt, jiems tuo metu buvo malonu. Panašiai ir dalyvaujant loterijose. Maždaug kas aštuntas (-a), o tai gana įspūdingas skaičius žmonių, daugiau nei valandą per savaitę stebi lošimus – žiūri televizijos laidas, kuriose rodoma, kaip lošiama. Jeigu tam skiriama tiek laiko, pagrįsta manyti, kad tai svarbi jų gyvenimo dalis.

Azarto, loterijų psichologinė nauda yra pats azarto sukeltas jausmas ir galimybė kurti sėkmės vaizdinius. Pavyzdžiui, įsigijęs loterijos bilietą žmogus gali kokią savaitę fantazuoti, planuoti, ką darytų laimėjęs. Tos fantazijos jam padeda kiek geriau pažinti save, iš dalies pasiruošti gyvenimui.

Kaip pažymi azarto tyrinėtojas R. Brenneris, azartinių lošimų sampratoje galima įžvelgti du vertybinius požiūrius į juos bei jų kontrolę. Protestantizmo ir kapitalistinės etikos principai (taupumo, drausmės, atsargumo ir racionalaus numatymo) skatina priskirti azartą blogiui, o sprendimų priėmimo principai, kurie remiasi hedonizmu, pasikliovimų galimybe, lemtimi ar intuicija, priskiria jį laisvės ir pramogų sričiai.

Azartinius žaidimus galima aptarti kaip socialinės ir kultūrinės aplinkos, kurioje gyvena lošėjas, savitumą, sukuriant atsiribojimą nuo kasdienio gyvenimo ir leidžiančio patirti įtampą bei riziką.

Yra autorių, teigiančių, kad azartiniai lošimai, lažybos ir loterijos ugdo gebėjimą valdyti rizikas ir individualizmą, o tai gali tapti ekonominės sėkmės pagrindu. Šie poreikio azartui tenkinimo būdai, sumažina nuobodulį ir taip optimizuoja emocinę būklę, nes sukelia kontrolės, džiaugsmo ir laisvės išgyvenimus, sustiprina savigarbą bei atsparumą.

Emocine loterijų reikšmę gerai atskleidžia žaidimo loterijose pokyčiai karantino dėl COVID–19 laikotarpiu. Pirmosiomis karantino dienomis loterijos bilietų pardavimai krito. Aiškinantis, kas ir kodėl vyko toliau buvo apklausta tūkstantis respondentų. Iš pirkusių loterijos bilietus 65,5 proc. nurodė, kad karantino metu pirko taip pat kaip ir iki jo, 30,9 proc. – atsakė, kad pirko rečiau ir mažiau, o 3,6 proc. tvirtino pirkę dažniau.

Didžiausia respondentų grupė nurodė, kad karantinas nepadarė įtakos jų žaidimui loterijose. Savo sprendimą žaisti karantino metu tiek pat kaip iki jo šie respondentai aiškino noru laimėti pinigų, noru bendrauti su artimais žmonėmis (dažniausiai šeimos nariais stebint loterijų tiražus per TV), siekimu paįvairinti laisvalaikį ar pajusti nugalėtojo jausmą, kai laimi.

Žmogus pernelyg sudėtingas, kad jo elgesį aiškintume viena priežastimi. Žaidimas loterijose irgi negali būti aptariamas vien ekonominiu požiūriu. Pinigai, išleisti loterijos bilietams pirkti, panaudoti neracionaliai, bet finansinis praradimas paprastai nėra žymus, o dalyvavimas loterijose gali veiksmingai kompensuoti kitų pramogų formų stoką.

– Kiek lietuviai išleidžia loterijoms?

– Keletas reprezentatyvių apklausų patvirtino, kad vidutinis žaidėjas loterijose vidutiniškai per mėnesį išleidžia loterijos bilietams apie 5 eurus. Šis skaičius nesikeičia bent keleri metai.

Paminėsiu tik vieną tyrimą. Šia vasarą atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Ji parodė, kad vidutiniškai žaidžiantys loterijose, kurių tiražo reikia laukti, per mėnesį joms išleidžia 5,3 euro. Momentinėms loterijoms per mėnesį išleidžiama 5,1 eur. Devyni iš dešimties perkančių loterijos bilietus perka iki dviejų bilietų. Pagrįsta teigti, kad pirkdami bent vieną bilietą, žaidžiantieji užsitikrina dalyvavimą loterijoje ir viliasi, kad to pakaks siekiant laimėjimo. Išlaidos loterijų bilietams vieno pirkimo metu neviršija 5 eurų.

Nors loterijose žaidžia didelė mūsų visuomenės dalis, atskiras žaidėjas pinigų tam skiria nedaug. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje kiekvienas žmogus išleidžia kone kelis kartus daugiau. Taigi jei loterijai didžioji dalis žmonių per mėnesį išleidžia apie 5 eurus, labai rimtai aptarinėti finansinių jų problemų neverta.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt