PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Vasario 5 d. 09:55

Psichologinės pagalbos specialistė: smurto atvejų skaičiaus augimas Lietuvoje – ir karantino pasekmės

Lietuva

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Gytis PankūnaŠaltinis: ELTA


258370

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė išaugusį smurto artimoje aplinkoje ir seksualinių nusikaltimų skaičių Lietuvoje sieja su augančių žmonių drąsa prabilti apie smurto atvejus, tačiau kartu, anot specialistės, tai yra ir anksčiau galiojusio karantino šalyje pasekmė.

Pasak D. Puidokienės, pernai paaugęs smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos atvejų skaičius rodo, kad nukentėję žmonės vis dažniau pasinaudoja galimybe pranešti apie agresiją prieš juos.


„Kada žmonės pradeda drąsiau kalbėti apie patiriamą prievartą, kada turime daugiau negu 10 metų veikiantį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą – tai padeda žmonės dažniau prabilti apie patiriamą prievartą“, – penktadienį LRT radijui kalbėjo D. Puidokienė.


Tačiau, pasak specialistės, siekiant, kad smurto statistika pagerėtų, reikia tobulinti institucijų – policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, socialinių darbuotojų – tarpusavio bendradarbiavimą.


Be to, anot D. Puidokienės, tendencija, kad smurto aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai, rodo, kad moterys ir vaikai visuomenėje yra nuvertinami.


„Vis dar gyvename tokioje visuomenėje, kur moterys, vaikai, apskritai – asmuo, patiriantis prievartą, yra nuvertinamas. Tą pripažįsta, tarsi patvirtina įvairiausi tyrimai. Dinamika skiriasi, bet matome, kad kiekvienais metais smurtą daugiausiai patiria moterys ir vaikai. Labai liūdnas faktas, kad iki šiol vaikai, ypatingai liudytojai, kurie toje aplinkoje gyveno, nepripažįstami kaip nukentėję asmenys“, – komentavo specialistė.


„Liūdnas faktas, kad vis dar neturime aiškios, sistemingai veikiančios pagalbos sistemos, (...) nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos – tiek vaikams, tiek ir suaugusiems asmenims“, – pridūrė D. Puidokienė.


Ji, kalbėdama apie kitas išaugusio smurto Lietuvoje statistikos priežastis, paminėjo ir karantiną. Pasak D. Puidokienės, koronaviruso pandemijos metu taikyti ribojimai turėjo įtakos žmonių psichologinei būsenai, o smurto protrūkiai neabejotinai su tuo susiję.


„Mes matome jau karantino pasekmes. (...) Tai yra natūralu, kitaip ir būti negalėjo“, – tvirtino D. Puidokienė.


Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė savo ruožtu LRT radijui sakė pritarianti minčiai, kad išaugęs smurto artimoje aplinkoje mastai Lietuvoje rodo, jog nukentėjusieji nebijo kreiptis pagalbos.


„Augantys skaičiai rodo, kad žmonės vis labiau tikisi pagalbos“, – sakė viceministrė.


Tiesa, ji nesutiko, kad sistema, teikianti pagalbą smurto aukoms, šlubuoja. V. Augienė pastebėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos, susijusios su smurto prevencija, yra įsigaliojusios dar neseniai, tad, anot jos, nereikia norėti staigaus pokyčio.


„Tik šešti metai, kai yra įstatyme įtvirtintas fizinių bausmių prieš vaiką ir smurto prieš vaiką neleidžiamumas, nulinė tolerancija, o mes jau norime labai didelių pokyčių, tikriausiai taip nebus. Sistema turi nuolatos save tikrinti, tą ji ir daro“, – kalbėjo viceministrė.


V. Augienė pažymėjo, kad toliau tobulinamas specialistų, dirbančių su smurto aukomis, mėginančių atpažinti galimą smurtą artimoje aplinkoje, ruošimas, šviečiama visuomenė šia tema.


ELTA primena, kad Valstybė duomenų agentūra paskelbė, jog 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, arba 1,2 proc. daugiau nei 2021 m.


Pasak agentūros, 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kas 10-as nukentėjęs – vaikas iki 18 metų amžiaus.


Pernai užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime – 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.


Agentūros duomenimis, 631, arba 10,3 proc. nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje, vaikai iki 18 metų amžiaus, 90,8 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.