Psichologė: „Sprendimą keisti savo gyvenimą dažniausiai lydi baimė, nepasitikėjimas savimi arba kitais“

Krizę patiriančios šeimos susiduria su gausybe rūpesčių, dramatiškų išgyvenimų, jausmų, kurie neretai patiems dramos dalyviams gali atrodyti neišsprendžiama problema, spąstai, situacija be išeities, tačiau profesionalų teigimu, tai tik laikini nepatogumai, kuriuos galima įveikti pripažinus savo problemą ir imantis tinkamų veiksmų. Šia tema kalbamės su Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos psichologe Viktorija Borkertaite.

Viktorija – diplomuota psichologė, baigusi sveikatos psichologijos magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete. Darbo patirties su krizių, kylančių šeimose, pasekmėmis įgavo Moters veiklos centre Marijampolėje, konsultuodama smurtą artimoje aplinkoje patyrusias moteris.

Birželio mėnesį pradėjote dirbti Mobiliojoje komandoje. Kokie jūsų įspūdžiai ir pastebėjimai susidūrus su nauja darbo patirtim?

„Mobiliosios komandos tikslas – suteikti pagalbą krizės ištiktai šeimai įveikti iškilusius sunkumus ir padėti tėvams sudaryti palankiausias sąlygas sugrįžti į šeimą laikinai paimtiems vaikams.

Vaiko praradimas (net ir laikinas, kai vaikui nustatoma laikinoji globa) yra krizinis išgyvenimas ir vaikui, ir tėvams. Dažnai tėvai tokioje situacijoje išgyvena psichologinę krizę – tai natūrali žmogaus reakcija į sunkią ir reikšmingą emociškai situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nebepakanka.

Ištikus krizei žmogų apima didelio psichinio diskomforto būsena, kuriai būdingi tokie jausmai kaip neviltis, bejėgiškumas, baimė, įtampa, nerimas, prislėgta nuotaika, pasimetimas, kaltė ir kiti jausmai. Išgyvendamas krizę žmogus nežino, ką daryti naujoje gyvenimo situacijoje. Anksčiau sukaupta problemų įveikimo patirtis nebepadeda, turimų žinių, įgūdžių neužtenka, todėl tokia savijauta gilina bendrą pasimetimą, bejėgiškumą, mažina pasitikėjimą savimi. Psichologinės krizės metu labai svarbi galimybė sulaukti pagalbos. Nesulaukus profesionalios pagalbos krizė gali gilėti. Dėl šių ir panašių išgyvenimų į pagalbą sunkumus išgyvenantiems tėvams ateina Mobiliosios komandos psichologas.“

Kokiu principu dirba Mobiliosios komandos psichologas, koks jo vaidmuo komandoje?

„Mobilioji komanda gali padėti įvairiais klausimais, pakonsultuoti socialinių įgūdžių, priklausomybių srityse, motyvuoti pasikeitimams. Tačiau pačioje pradžioje, pradedant dirbti su klientais būtina užmegzti ryšį, kad žmogus galėtų atsiverti ir pasitikėti pagalbą teikiančiais specialistais. Psichologinės krizės atveju žmogus išgyvena įvairias stiprias emocijas, emocinė būklė būna įtempta, todėl tokioje būsenoje žmogus linkęs vadovautis jausmais, jam būna sunku mąstyti logiškai, priimti racionalius sprendimus ir ryžtis spręsti savo problemas. Šioje vietoje tampa svarbi psichologinė pagalba – padėti žmogui susivokti savo jausmuose, tvarkytis su patiriamu stresu, jį nuraminti. Tuomet, kai pavyksta suvaldyti emocijas, galima pradėti aiškintis pagrindines šeimos problemas ir ieškoti geriausių jų sprendimo būdų.“

Mobiliajai komandai neretai tenka susidurti su žmonėmis, turinčiais priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Kaip vertinate šį darbo aspektą?

„Marijampolės apskrityje Mobiliosios komandos specialistams dažniausiai tenka dirbti su žalingai alkoholį vartojančiais arba galimai priklausomybę nuo alkoholio turinčiais tėvais. Tokiems asmenims teikiama Mobiliosios komandos specialistų psichologinė pagalba reikalinga dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia, reikia padėti tėvams pamatyti ir suprasti priežastis, dėl kurių vaikai šiuo metu negali augti šeimoje. Deja, didžioji dalis alkoholį vartojančių tėvų nepripažįsta, kad būtent piktnaudžiavimas svaigiaisiais gėrimais yra pagrindinė kliūtis užtikrinti saugią aplinką vaikams namuose. Todėl tenka tokius tėvus mokyti, kalbėti su jais apie žalą, kurią patiria girtaujančiose šeimose augantys vaikais. Tokiu būdu siekiame didinti tėvų sąmoningumą.

Svaiginimosi alkoholiu žalą patiria ir patys tėvai, ne tik vaikai. Neigiamas poveikis tėvams pasireiškia tuo, kad tėvų alkoholio vartojimas kenkia tėvystės įgūdžiams, nukenčia gebėjimas užtikrinti vaiko poreikius ir skirti jam reikiamą dėmesį. Taip yra dėl to, kad pagrindinis tėvų dėmesio objektas dažniau yra ne vaikas, o būdai, kaip ir kur gauti bei pavartoti alkoholio. Pastebime, kad alkoholiu piktnaudžiaujantiems tėvams dažniau būdingas autoritarinis vaikų auklėjimo stilius. Girtaujantys tėvai mažiau domisi vaikų gyvenimu ir rečiau į jį įsitraukia, atsiranda polinkis taikyti daugiau bausmių, mažiau diskutuoti su vaiku, negebėjimas nustatyti vaikams ribas. Neskiriamas tinkamas dėmesys vaikams, tėvai nesidomi vaikų (ypatingai paauglių) veikla, laisvalaikiu, tai neretai gali nulemti paties vaiko polinkį į psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Tėvų negebėjimas pasirūpinti vaiku gali įtakoti vaiko emocinių ir elgesio, kitų psichikos sutrikimų atsiradimą. Alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikams dažnai būna sunku prisitaikyti mokykloje, nukenčia jų socialiniai įgūdžiai, psichosocialinė raida. Todėl labai svarbu, kad tėvai kuo anksčiau sulauktų pagalbos ir suprastų savo netinkamo elgesio pasekmes.“

Be piktnaudžiavimo alkoholiu, kokias galėtumėte išskirti specifines problemas, su kuriomis susiduria krizę išgyvenančios laikinai vaikus praradusios šeimos?

„Šalia psichologinės krizės ir nesaikingo alkoholio vartojimo žmonės susiduria ir su kitokiomis problemomis. Dažniausiai pasitaikančios: socialinių, ekonominių, tėvystės įgūdžių stoka, psichinės sveikatos problemos, smurtas artimoje aplinkoje, blogi tarpusavio santykiai ir konfliktų bei problemų sprendimo įgūdžių trūkumas, bedarbystė, skurdas. Šios problemos trukdo priimti sprendimą keistis, nes jos dažnai tampa tariama priežastimi, t. y. leidžia tėvams pasiteisinti, dėl ko keistis jiems neįmanoma arba per sunku.“

Kiek svarbu jūsų darbe, kad klientas pripažintų suklydęs, turįs rūpesčių, su kuriais vienas be pagalbos nesusitvarkys?

„Pripažinimas suklydus ar kad turima sunkumų, yra svarbiausias žingsnis žmogui pradedant kelią teigiamų pokyčių link. Kai žmogus pripažįsta netinkamai pasielgęs, turįs sunkumų dėl negebėjimo užtikrinti vaiko poreikius, tuomet kita svarbi Mobiliosios komandos užduotis – stiprinti tėvų motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą, spręsti iškilusias problemas. Šioje vietoje taip pat neapsieinama be psichologinės pagalbos. Sprendimą keisti savo gyvenimą dažniausiai lydi baimė, nepasitikėjimas savimi arba kitais, priešiškumas ir kiti neigiami jausmai. Todėl svarbu žmonėms padėti geriau suprasti savo baimes ir neleisti pasiduoti joms, akcentuoti pokyčių naudą, ieškoti stipriųjų asmens savybių ir paskatinti nevengti tolimesnės pagalbos ir bendradarbiavimo su specialistais.“

Apibendrinant pokalbį, jūsų nuomone, kiek svarbi psichologo pagalba krizę patyrusioms šeimoms?

„Kaip buvo minėta anksčiau, šeimos, su kuriomis susiduriame, kenčia ne nuo vienos problemos, o jų būna daug ir įvairių. Todėl tėvams, iš kurių paimami vaikai, būtina laiku suteikti kompleksinę pagalbą, psichologinė pagalba yra viena iš kompleksinės pagalbos sudedamųjų dalių. Noriu pabrėžti, kad psichologinė pagalba tėvams reikalinga ne tik tą trumpą laikotarpį, kai su šeima dirba Mobilioji komanda, bet kur kas ilgesnį laiką, todėl reikėtų užtikrinti šeimoms ilgalaikę psichologinę pagalbą. Per dvi savaites neišspręsime įsisenėjusių psichologinių sunkumų. Tam reikalingas ilgalaikis, sistemingas, nuolatinis darbas su atitinkamais specialistais (psichologais, psichoterapeutais ar kt.).

Mobilioji komanda padeda organizuoti reikalingą pagalbą, nukreipti žmogų pas reikiamą specialistą. Visa pagalba orientuota į tai, kad tėvai imtųsi spręsti problemas, o vaikai galėtų greičiau grįžti į šeimas bei sėkmingai jose augti.“