Psichologas-psichoterapeutas: „Jei yra problema, yra ir pagalbos būdas“

Panevėžys

„Psichologijoje yra dalykų, kurie vadinami išmokimu, bet yra ir prigimtis“, – teigia Dainius Čerbulėnas. V. Bičiūnaitės nuotr.

Gimtasis RokiškisŠaltinis: Etaplius.lt

70026

Biržietis Dainius Čerbulėnas kai kuriems rokiškėnams žinomas jau antri metai. Specialistas dvi dienas per savaitę dirba Rokiškio psichologinėje pedagoginėje tarnyboje, o likusias – Panevėžyje. Su juo kalbėjomės apie šių laikų žmonių vidines problemas. Pasirodo, kai kurioms jų išspręsti pakanka pozityvaus požiūrio į kasdienes smulkmenas.

– Kas atvedė į psichologiją?

– Man patiko. Turėjau verslą „pirk – parduok“. Važiuodavau į Lenkiją, Rusiją. Bet esu linkęs į pamąstymus, analizes. Man norėjosi mokytis. 13 metų dirbu psichologu. Esu dar ir psichoterapeutas, baigęs dvi psichoterapijos mokyklas – psichodinaminę ir kognityvinio elgesio terapiją (KET).

– Kuo jos skiriasi?

– Abi plačiai taikomos medicinoje. Vienas iš skirtumų yra tas, kad psichodinaminės mokyklos šaknys – Froido teorijoje. Ji labiau orientuota į jausmus ir teigia, kad emocija ateina anksčiau už mintį. Psichoterapeutas joje pasyvesnis, daugiau veikia kaip klausytojas, padedantis žmogui pamatyti tai, ko jis pats savyje nemato, nes čia pagrindinis dėmesys skiriamas pasąmoningiems reiškiniams.

KET laikoma šiuolaikine psichoterapija, pasaulyje dabar labai pripažinta ir plačiai taikoma. Ne tik gydymo, bet ir pedagogikos srityje. Ji trumpalaikė, universali, nes žmonės patys gali išmokti jos taikymo būdų. Psichoterapeutas joje yra aktyvesnis, gali užduoti namų darbų. KET daugiau orientuota į mintis ir elgesį. Darbas su mintimis ar paties elgesio keitimas gali padėti išspręsti problemą, kontroliuodami mintis galime valdyti emocijas bei savo fiziologinius procesus (keičiasi širdies ritmas, mažėja raumenų įtampa, kraujo spaudimas). O elgesinėmis intervencijomis gydomos fobijos. Žodis „gali“ reiškia, kad niekur nėra 100 proc. garantijos.

Abiejose yra tų pačių fenomenų – tai pasipriešinimas, perkėlimas, kontraperkėlimas ir t. t.

– Neseniai Rokiškyje rinkote psichoterapijos grupę. Atsirado norinčiųjų?

– Susirinko 33 žmonės. Tai nemažai.

– Vienas iš tos grupės užsiėmimų tikslų – ugdytis psichologinį atsparumą. Kiek tai visuomenėje aktualu?

– Šiuo metu psichologijoje vėl akcentuojamas pozityvumas. Bent prieš 30 metų jis irgi buvo „ant bangos“. Tada Amerikoje pasirodė savipagalbai skirtų knygų. Dabar grįžta. Reikia žiūrėti, kas tinka konkrečiam žmogui, nes yra technika, arba ideologija, ir yra asmenybė, kuri tai gali priimti arba ne.

Žmonėms priimtiniau skamba savybių ar kompetencijų, kurios jiems reikalingos, lavinimas nei jų problemų įvardijimas ir sprendimas. Todėl sunkumus bandysime spręsti remdamiesi pozityviąja psichoterapija.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

img-5310-681x426.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt