Psichologas mokė uteniškius valdyti įtampą

Utena

Utenos diena redakcijaŠaltinis: Etaplius.lt

5426

Gegužės 30 dieną Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salė vos talpino norinčius išmokti valdyti stresą uteniškius, nes šio meno paslaptimis dalijosi psichologas, psichodramos terapeutas Evaldas Karmaza, vedęs Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuotą paskaitą „Streso ir įtampos valdymas“. Kartais šmaikščiai ir išradingai pažvelgdamas į dažnas gyvenimiškas situacijas lektorius atskleidė, kada dažniausiai užklumpa stresas ir įtampa, kaip juos atpažinti, kaip išlikti ramiam netikėtai iškilus stresinei situacijai ir nepasiduoti ilgalaikiam stresui, ilgainiui galinčiam pridaryti rimtesnių bėdų.

Foto galerija:

Psichologas E. Karmaza klausytojams pristatė paskaitą prisipažindamas, kad ši tema kažkada jam pačiam buvo labai aktuali, nes teko dirbti su vaikais, patyrusiais smurtą, todėl tekdavo matyti, kokią įtampą patiria vaikai ir jų tėvai. Tačiau skaudžiausia, anot lektoriaus, kad nuo to nukenčia ir darbuotojai, dirbantys su tais vaikais. Jie perdega ir nebegali efektyviai padėti. Todėl dabar psichologas savo praktiką skiria suaugusiesiems – šeimoms, specialistams, socialiniams pedagogams – ir moko pasirūpinti savimi, kad galėtų mylėti kitus.

E. Karmaza ragino mokėti atskirti nuovargį nuo įtampos, nes pats nuovargis, pasak jo, nėra blogis. Blogai yra, kai žmogus pradeda stresuoti dėl įvairių dalykų ir, kai atsiranda vidinis pasirengimas kovai arba vidinė įtampa. Ji gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių ar įvykių, pavyzdžiui nesutarimų su vadovu, kolegomis ar namiškiais, atostogų, skyrybų ar ligos. Psichologas sakė, kad labai dažnai nuojauta mums pakužda, ką reikia daryti su įtampa, bet yra dalis žmonių, kurie nieko su tuo nedaro. Todėl kartais tiesiog galima išmokti stresą suvaldyti, kad jis netaptų ilgalaikiu ir neatsirastų perdegimo, kai žmogui jau nieko nebesinori, arba gali atsirasti rimtesnių psichologinių ir sveikatos sutrikimų, tokių kaip chroniškas nuovargis, tuštumo jausmas, kraujospūdžio sutrikimai, dusimas, galvos svaigimas, širdies negalavimai ar skrandžio opa. „Perdegimas yra skausmas ką nors daryti, jis nėra labai didžiulis, bet vis tiek skausmas. Tuomet žmogus turi prisiversti, suimti save į rankas, kad kažką dirbtų ar net pramogautų. Žmogus tampa kaip obelis, kuri žydi, veda daug vaisių, bet reikia daug kuolų šakoms paramstyti, kad jos nelūžinėtų“, – aiškino lektorius.

Psichologas atskleidė, kad dažniausiai viskas priklauso nuo požiūrio, jei žmogus norės matyti blogį, jis matys blogį, jei norės matyti gėrį, matys gėrį ir tai vadinama, anot jo, pusiau tuščios, pusiau pilnos stiklinės fenomenu. „Kai kurie žmonės žiūri į smulkmenas su dideliu skausmu. Į bet kurį įvykį aš galiu žiūrėti skirtingai, įvykis, tapęs skausmingu, gali tapti man pamoka, nes apie save sužinosiu kažką daugiau, arba gali tapti tragedija“, – dėstė paskaitos vedėjas. Jis tikino, kad labai svarbu pozityviai nusiteikti ir teigiamai bei su viltimi žiūrėti į gyvenime vykstančius dalykus, nes mintys keičia gyvenimus.

Taigi tą stresą, nuo kurio įsitempia raumenys, pasak E. Karmazos, reikia mokėti atpažinti ir stengtis jį suvaldyti, jei neišeina išvengti. „Gamta mums įdėjo būdų, kaip įveikti įtampą, ir jie yra nemokami. Bet dėl iškreipto požiūrio mūsų šalyje, kas yra normalu, o kas ne, mes tuos būdus kartais priskiriame prie nenormalių“, – išdavė paslaptį psichologas. Jis vardijo, kad verkti ar juoktis yra labai normalu ir sveika, nes padeda nuimti įtampą, todėl malšinti raudos, kaip mes dažnai mėgstame daryti, jokiu būtu nereikia. Kai kas nors nepasiseka, lektorius patarė nebijoti paliūdėti ir net nusikeikti. O norėdamas išmokyti nuimti įtampą juoku E. Karmaza klausytojus pakvietė pamosuoti plaštakomis ir juoktis plaučiais, bet nenaudojant balso stygų. Tokius pratimus, pasak jo, galima atlikti niekam nematant, pavyzdžiui, tualete, o išmokti atsipalaiduoti ragino ir dar dviem būdais – vaikščiojant ar giliai kvėpuojant.

Lektorius įvardinj ir mažuosius paslėptuosius streso įveikimo būdus, kurie padeda suvaldyti savo jausmus įtemptoje situacijoje, pavyzdžiui, vykstant nemaloniam pokalbiui. Savikontrolei išsaugoti psichologas siūlė atlikti kitiems nematomus, ritualinius judesius, pavyzdžiui, rankos nykščiu paeiliui paliesti kitus pirštus, stuksenti sau pirštais į kitos rankos dilbį arba kelis kartus vienos rankos delnu spustelėti sau kitą ranką. Kitas būdas – vizualizacinės technikos, naudojamas tada, kai neišeina pakeisti realybės ir realybė keičiama bent jau mintyse. Užklupus keliančiai nerimą situacijai siūloma įsivaizduoti, pavyzdžiui, pašnekovui ant galvos užmautą maišelį, labai sumažėjusią jo galvą, pašnekovui mintyse priauginti buratino nosį arba „pasodinti“ angelą, kuris pataria ir palaiko, sau ant peties.

„Jūsų keturi drambliai draugai įveikiant stresą, kuriuos reikia įtraukti į savo kasdienių ritualų sąrašą, yra pietų miegas, maudynės, pasivaikščiojimas ir bendravimas“, – užbaigė E. Karmaza.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt