Psichikos sveikatos sutrikimas vyresniame amžiuje: kaip jo išvengti?

Visame Europos regione kasmet daugėja vyresnio amžiaus asmenų, todėl susiduriama su dideliais iššūkiais – ilgas gyvenimas nebūtinai reiškia sveiką gyvenimą, dažnai atvirkščiai – ilga gyvenimo trukmė susijusi su didesniu sergamumu, neįgalumu bei mirtingumu.

Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, labai svarbu prailginti vyresnio amžiaus žmonių sveiką ir darbingą amžių bei sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, savarankiškumui. Pripažįstama, kad vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimų pagrindiniai prevencinių programų uždaviniai yra:

* skatinti aktyvų dalyvavimą;

* palaikyti ir kurti socialinius ryšius;

* sumažinti specialiųjų paslaugų poreikį.

Senstant sulėtėja visi psichikos procesai, ypač mąstymas, mažėja domėjimasis įvairiais gyvenimo aspektais, susilpnėja atmintis, atsiranda energijos bei poreikių mažėjimas. Taip pat vargina bendri negalavimai – silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos, širdies skausmai, apetito, svorio pokyčiai. Išsivysčius sutrikimui, išryškėja įvairūs psichikos būklės pokyčiai. Reikia pažymėti, kad psichikos sveikatos sutrikimus nustatyti nėra lengva, nes jie vystosi lėtai, dažnai būna persipynę su somatinėmis ligomis. Be to, pagyvenę žmonės vartoja daug įvairių vaistų, taip pat ir psichotropinių, kurie gali sukelti atminties, pažintinės funkcijos ar net sąmonės sutrikimus.

Depresijos epizodas – vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tarp pagyvenusių žmonių. Depresiją vyresniame amžiuje gali sukelti fiziologiniai senėjimo pokyčiai, netektys, dažnas stresas, vienatvė, daugelis somatinių ligų, taip pat socialinės priežastys (skurdas, socialinė dezintegracija). Šis sutrikimas pasireiškia liūdna nuotaika, apetito sumažėjimu, svorio kritimu, fizinio aktyvumo ir mąstymo sulėtėjimu, miego sutrikimais, nerimu, suicidinėmis mintimis, pakitusia išvaizda, elgesio ir bendravimo pokyčiais.

Psichikos sveikatos stiprinimo priemonės

1. Vyresnio amžiaus žmonių įgūdžių mokymo veiklos – švietimas ir įgūdžių mokymas, vykdant individualias ar šeimos konsultacijas bei paramos grupės – veiksmingai mažina psichologinį stresą, depresijos simptomus, gerina gyvenimo kokybę. Ypatingą dėmesį skiriant pykčio ir kitų emocijų valdymui, ypač sumažėja depresijos simptomų bei padidėja savarankiškas neigiamo mąstymo valdymas.
2. Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos raštingumo didinimas, jų aktyvus dalyvavimas sveikatos mokymo ir sveikatinimo renginiuose, bendruomenės veikloje yra sveiką senėjimą nulemiantis veiksnys. Svarbios mokymų programos vyresnio amžiaus žmonėms daugiausiai dėmesio skiriant specifinių sveikatos problemų valdymui ir mokymui, kaip susidoroti su dažniausiomis problemomis esant (ar siekiant išvengti) psichikos ir elgesio sutrikimų.

Tokių mokymų tikslas – vyresnio amžiaus žmonėms perduoti žinias ir įgūdžius, kaip užtikrinti gerą psichikos sveikatą, o sergantys asmenys galėtų efektyviau susitvarkyti su savo sveikatos problemomis.

1. Labai svarbios psichosocialinės intervencijos (priemonės, mažinančios veiklos apribojimus dėl fizinės sveikatos problemų) pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių fizinės sveikatos suvaržymų. Šių programų pagrindas – suteikti informaciją apie esamą socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros specialistų pagalbą. Vyresnio amžiaus asmenims labiausiai priimtinas yra tiesioginis informacijos teikimo būdas, kai jie gali pasikalbėti su asmeniu, informuojančiu apie paslaugą.
2. Visuomeninė veikla. Šių priemonių svarbiausias tikslas – gerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą, stiprinant socialinius ryšius ir vykdyti socialinę veiklą. Visuomeninės veiklos programos mažina izoliaciją, minčių apie savižudybę bei depresijos ir savižudybių paplitimą, pagerina depresijos atvejų nustatymą bei gydymą.
3. Organizuojant savipagalbos paslaugas vyresnio amžiaus asmenims, šios paslaugos gali būti teikiamos į(si)traukiant į savanorišką veiklą. Vyresnio amžiaus savanoriams, pagerėja jų psichosocialinė sveikata, sumažėja depresijos lygis.

Aktyvus dalyvavimas bet kokioje veikloje, kuria užsiimama išėjus iš namų ir į kurią įsitraukia kiti bendruomenės nariai, teigiamai veikia psichikos sveikatą, o vienišumas ir socialinė atskirtis gali tapti psichikos sutrikimų priežastimi.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė