Prokurorė: A. Paleckio asociacijos pritarimas Rusijos karui Ukrainoje daro žalą Lietuvai

„Tarptautinės geros kaimynystės forumo“ vadovės pritarimas Rusijos karui Ukrainoje, raginimas Lietuvą plėtoti santykius su terorizmą skatinančia valstybe niekaip nėra suderinami su oficialia Lietuvos pozicija, kuri smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą, pasisakymai daro žalą Lietuvos viešiesiems interesams, teigia prokurorė.

„Įstatuose nurodyti tikslai formalūs, o  pasisakymai Rusijos laidose prieštarauja Konstitucijai, kenkia valstybei, tikrieji steigimo tikslai neteisėti, prieštarauja viešajai tvarkai ir asociacija negali veikti, turi būti laikoma neteisėtai įsteigta“, – per teismo posėdį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros prokurorė Sigita Vasiliauskienė.

Teisme buvo iš esmės pradėta nagrinėti civilinė byla dėl forumo likvidavimo. Į teismą kreipusis Generalinė prokuratūra teigia, kad asociaciją likviduoti prašoma įvertinus jos vadovės pasisakymus, taip pat narių veiksmus vykstant į Rusiją.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė Erika Švenčionienė ir keturi su juo susiję asmenys – Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis, Algirdas Paleckis ir Mindaugas Ramoška – šioje byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys. 

Kaip tretieji asmenys byloje dalyvauja Registrų centras, Turto bankas ir Kalėjimų departamentas.

Prokuratūra atliko tyrimą

Prokurorė S. Vasiliauskienė teismui pasakojo, kad šiemet interneto portaluose pasirodžius informacijai, kad laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai atliekantis A. Paleckis už grotų įsteigė asociaciją, prokuratūra  savo iniciatyva atliko tyrimą dėl steigimo aplinkybių.

Buvo nustatyta, kad penki asmenys birželio 24-25 dienomis sudarė steigimo sutartį, birželio 28 dieną asociacija įregistruota Juridinių asmenų registre.

„Nustatėm, kad asociacijos veikla neatitinka įstatymų reikalavimų“, – sakė prokurorė.

Ji taip pat sakė, kad buvo analizuojami asociacijos vadovės E. Švenčionienės pasisakymai Rusijos žiniasklaidai, kuriuose pritariama Rusijos karui prieš Ukrainą, be to, moteris pasakojo, kad esą Lietuva labai blogai gyvena nutraukusi saitus su Rusija.

„Menkino Lietuvą, sakė, kad ji anksčiau naudojosi pigiais energetikos ištekliais, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, teigė, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus“, – apie E. Švenčionienės pasisakymus Rusijos žiniasklaidai kalbėjo prokurorė.

Asociacija rado advokatą   

Į teismo posėdį atvykusi E. Švenčionienė pareiškė, kad šis teismas neteisingas, iš anksto priimtas sprendimas uždaryti jos vadovaujamą organizaciją.

Tai ji pareiškė teisėjai Enrikai Janušonienei atmetus prašymą atidėti posėdį, kad jame galėtų dalyvauti E. Švenčionienės nurodyta advokatė. Asociacijos vadovė nurodė, jog su teisininke sudarė žodinę atstovavimo sutartį, ji byloje kol kas negali dalyvauti, nes iki vasario 1 dienos atostogauja Norvegijoje.

„Ši byla yra civilinė, galioja rungimosi principas, rungiasi šalys tarpusavyje, lygios šalys, visomis teisėmis turi naudotis sąžiningai. Šis prašymas atmetamas, byloje nėra duomenų, kad sudaryta sutartis su advokatu“, – paskelbė teisėja E. Janušonienė.

Ji tap pat pašalino iš salės vieną žiūrovų, asociacijos narių palaikytoją, nes jis nesilaikė nustatytos tvarkos – per posėdį bendravo su proceso dalyviais. 

„Manau, kad taip neteisinga, taip elgtis negalima, mes esame silpnoji pusė. (...) Per mažai laiko surasti advokatą, kiti nesutinka, bijo, kad atstovaudami mums, praras licenvciją. O tą, kurį radome, atostogauja iki vasario“, – teigė asociacijos vadovė.

Skundėsi, kad negali bendrauti

„Palikti mus be advokato yra nesąžininga, politinis elitas kišosi į šią bylą“, – teismui sakė iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kur atlieka bausmę, nuotoliniu būdu teisme dalyvavęs kitas atsakovas A. Paleckis. 

Be to, E. Švenčionienė skundėsi, kad jai ir A. Juraičiui taikoma kardomoji priemonė – draudimas bendrauti tarpusavyje. Šį draudimą jiems pritaikė ikiteisminį tyrimą už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą atliekanti Generalinė prokuratūra.

Tuo metu teisėja atkreipė dėmesį, kad didžioji dauguma steigėjų turi teisę bendrauti tarpusavyje, jiems ši teisė neribojama. Atsakovai į tai ėmė šaukti, kad jie negali nuvykti į įkalinimo įstaigą, nes neturi dokumentų – juos paėmė prokuratūra.

Po šio pasisakymo teisėja įspėjo E. Švenčionienę dėl tvarkos teismo posėdyje nesilaikymo ir kalbėjimo nesuteikus žodžio.  

„Kitą kartą būsite pašalinta iš salės“, – įspėjo teisėja.

Lapkričio pabaigoje Registrų centras teismo nurodymu laikinai panaikino paramos gavėjo statusą A. Paleckio įkurtam „Tarptautiniam geros kaimynystės forumui“.

Jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškinys būtų patenkintas, Registrų centras savo iniciatyva turėtų panaikinti atsakovui įregistruotą paramos gavėjo statusą.

Du ikiteisminiai tyrimai

Prokuratūra taip pat atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su forumu.

Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Generalinė prokuratūra spalį pranešė apie teisėsaugos atliekamas kratas, reiškiamus įtarimus ir kitus procesinius veiksmus tyrime dėl už šnipinėjimą Rusijai nuteisto A. Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veiksmų.

Kitas tyrimas vyksta dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Pats A. Paleckis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.