Prokurorai jaučiasi diskriminuojami dėl algos: kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo

VAAT prokurorų pateiktame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vyriausybei inicijuotoje valstybės tarnybos reformos pirmajame etape atsidūrė teisėjai, merai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, žvalgybos struktūrų pareigūnai – jiems padidinti atlyginimai. Tuo metu prokurorai atsidūrė antrajame valstybės tarnybos reformos etape – jų atlyginimus planuojama didinti nuo 2024 m. sausio 1 d.  

Kaip nurodoma skunde teismui, padidinus teisėjams algas, o prokurorų atlyginimų pakėlimą numačius vėliau, atsirado akivaizdžios darbo užmokesčio disproporcijos tarp šių giminingų profesijų.

„Nuo 2023 m. liepos 1 d. skirtumai tarp teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio tapo neproporcingai dideli, kadangi dabar teisėjui mokamas beveik dvigubai didesnis atlyginimas nei atitinkamos grandies prokurorui. Pavyzdžiui, pagal naujai įsigaliojusią teisėjų darbo apmokėjimo sistemą, pradedančio apylinkės teismo teisėjo atlyginimas, atskaičius mokesčius, siekia apie 3780 eurų, o pradedančio apylinkės prokuratūros prokuroro yra beveik 60 proc. mažesnis, t. y. apie 1600 eurus. Net ir aukščiausio prokuratūros vadovo – generalinio prokuroro – atlyginamas, atskaičius mokesčius, šiuo metu yra beveik 32 proc. mažesnis nei žemiausios grandies teisėjo ir siekia apie 2580 eurų“, – teigiama skunde.  

VAAT skundą pateikę prokurorai tvirtina, kad toks atotrūkis tarp teisėjų ir prokurorų algų yra diskriminacinis prokurorų atžvilgiu. Dokumente nurodoma, jog apie tai savo išvadose kalba ir Europos prokurorų konsultacinės tarybos biuras, į kurį kreipėsi Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė.  

„Prokurorų atlyginimo dydis turi būti analogiškas arba bent jau panašus į teisėjų atlyginimą, nes abi profesinės grupės yra pagrindiniai bet kurios teisingumo sistemos dalyviai ir abi iš esmės ir daug prisideda prie teisinės valstybės principo užtikrinimo“, – skunde teismui cituojamos tarybos biuro išvados.

Skunde VAAT pabrėžiama, kad prokurorams mokamas atlyginimas jau ilgą laiką yra neadekvatus vertinant keliamus reikalavimus, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, o priimami teisės aktai neužtikrina lygiateisiškumo principo, suponuojančio įstatymo leidėjo pareigą nustatyti nediskriminacinę darbo apmokėjimo sistemą asmenims, kuriems taikomi iš esmės analogiški reikalavimai ir ribojimai, laikymosi.

Kreipimusi į teismą prašoma iš atsakovės – Lietuvos Respublikos – pareiškėjams priteisti žalos atlyginimą, kuris, kaip nurodo skundą pateikę prokurorai, atsirado dėl valstybės neteisėtų veiksmų, tai yra neveikimo.

Vienas iš VAAT skundą pateikusių prokurorų, Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys Eltai sakė, kad, jo žiniomis, į teismus dėl galimai diskriminacinės darbo užmokesčio nustatymo tvarkos kreipėsi virš 50 prokurorų visoje šalyje. Jis tvirtino skaičiavęs, kad, pagal VAAT skundą, per pusmetį vienam prokurorui galima būtų paskaičiuoti apie 12 tūkst. eurų siekiančią žalą, kurią bus prašoma teismo atlyginti.

J. Rėksnys pažymėjo, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių atotrūkis tarp teisėjų ir prokurorų algų yra itin nedidelis, palyginus su situacija šiuo klausimu Lietuvoje. Tad, pašnekovo įsitikinimu, Lietuvoje prokurorai algų klausimu yra diskriminuojami.

„Atsižvelgiant į tarptautinį ir nacionalinį teisėjų ir prokurorų atlyginimų, socialinių garantijų, mes valdžios esame diskriminuojami. Valdžia dėl nesuprantamų priežasčių nori užtempti algų kėlimą trijų metų laikotarpiui. (...) Tarkime, atsižvelgiant į tai, kad auga bankinės palūkanos, tas pasiūlymas kiekvienais metais kelti algas po 10 procentų ir kad mes 2026 metų sausį pasieksime 90 procentų teisėjų atlyginimo vertinamas kritiškai. Tą visą didėjimą suvalgys infliacija“, – komentavo J. Rėksnys.

Prokurorų profesinės sąjungos vadovas akcentavo, kad valdžios atstovams nesiimant veiksmų dėl spartesnio prokurorų algų didinimo, ši profesija prapras prestižą, bus sunku prisivilioti jaunus, gabius specialistus. J. Rėksnys pažymėjo, kad jau šiuo metu prokuratūros sistemos trūksta darbuotojų, krūviai yra išaugę, o ateities tendencijos, jo teigimu, taip pat nedžiugina.

„Per ateinančius penkis metus iš prokuratūros išeis virš 100 prokurorų į pensiją“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad šiuo metu Vyriausybė siūlo prokurorų algas didinti nuo 2024 m. sausio 1 d., tai yra antrojo valstybės tarnybos reformos etapo metu. Nuo kitų metų numatoma didinti prokurorų pareiginę algą tiek, kad ji sudarytų 70 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, nuo 2025 m. sausio 1 d. didinti tiek, kad ji sudarytų 80 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, o nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinti prokurorų pareiginę algą tiek, kad ji sudarytų 90 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos (išskyrus generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų pareigybes).

Seimas po pateikimo yra pritaręs prezidentūros pateiktoms Prokuratūros įstatymo pataisoms, kuriomis siūlyta nuo spalio 1 dienos padidinti prokurorų atlyginimus. Prezidentūra siūlo subalansuoto darbo užmokesčio santykį tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, numatant tokius prokurorų pareiginės algos koeficientus, kurie skirtųsi vidutiniškai 10 proc., lyginant su teisėjų koeficientais. Tiesa, parlamente dėl šio projekto iki šiol daugiau sprendimų nebuvo priimta.