Profesorius Rytis Ambrazevičius lazerius išmainė į muziką

Vilnius

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt

38702

Su pagyrimu baigęs fiziką Vilniaus universitete, profesorius Rytis Ambrazevičius pradėjo kurti teorinius lazerių modelius, tačiau profesiniame kelyje, kaip ir meilės reikaluose, širdžiai neįsakysi – dar vaikystėje užgimusi meilė muzikai neblėso. Aplinkiniai tai pastebėjo ir Dainuojančios revoliucijos bei Atgimimo metais vis kvietė jį groti, dainuoti, mokyti dainuoti, vadovauti ansambliams, todėl lazeriams nebeliko vietos.

Mokslininkui itin patiko ekspedicijos, kurių metu jis rinko informaciją apie tradicinę muziką. Kiek vėliau apgynė humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaro disertaciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir paniro į akustikos tyrimus, kuriuose susiliejo muzikos ir fizikos žinios.

Paprastai tariant, akustika – mokslas apie garsus, tačiau jame persipina ir daug kitų mokslų: muzika, medicina, architektūra, net karo technologijos. Bendroji akustika yra fizikos dalis. Kai garsas pasiekia ausis, susiduriame su anatomija ir fiziologija, smegenimis keliaujantys nerviniai impulsai – jau psichologijos objektas.

„Akustinė fonetika – tai kalbotyros dalis. Architektūrinė akustika svarbi projektuojant koncertų sales. Dar galima paminėti ultragarso akustiką, kuri taikoma medicinoje, triukšmo, povandeninių laivų ir įvairias kitas akustikos atšakas“, – vardija prof. R. Ambrazevičius. Taigi, akustika iš esmės veikia ir gali būti praktiškai pritaikyta beveik visose gyvenimo srityse.

Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius atliko pirmuosius akustinius lietuvių kalbos priebalsių tyrimus ir nustatė jų patalizacijos (minkštinimo) ir balsingumo požymius. Kadangi ne visi metodai, kurie taikomi kitų kalbų priebalsių skirtumams įvertinti, tinka bendrinei lietuvių kalbai ir jos tarmėms, jis sukūrė ir pasiūlė naujų.

Mokslininkas aprašė lietuvių tradicinės muzikos dermių, intonavimo akustiką, tyrė dermės kitimo reiškinius, kas juos lemia, kokie jų panašumai ir skirtumai lyginant su akademine muzika ir pan. Akustikos metodais panagrinėjo tradicinės muzikos ritmiką, ornamentiką, vokalinę ir instrumentinę techniką.

„Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad sutartinių giesmininkės stengiasi išgauti kuo šiurkštesnius sąskambius, o geriausias efektas pasiekiamas tada, kai balsai skiriasi dviem pustoniais ar šiek tiek mažiau,“ – kalba prof. R. Ambrazevičius.

Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo ir muzikos psichologijos tyrimus.

„Daugelis muzikos psichologiją pirmiausiai sieja su muzikos terapija, tačiau šis mokslas daug platesnis, apima ir muzikos kompoziciją, suvokimą, emocijų ir vaikų muzikinės raidos analizę“, – pasakoja prof. R. Ambrazevičius.

Tyrimų rezultatais prof. R. Ambrazevičius remiasi dėstydamas Lietuvos ir užsienio vokalo mokyklose. Jie taip pat svarbūs muzikos, išmaniųjų programėlių kūrėjams, instrumentų gamintojams ir kt.

„Lietuvoje nėra muzikos instrumentų tyrimų laboratorijos. Ji labai praverstų norint pagaminti dar kokybiškesnes, geriau skambančias kankles, birbynes ar kitus liaudies muzikos instrumentus“, – sako prof. R. Ambrazevičius.

Jo teigimu, šiuo metu dažnai nagrinėjama operinio dainavimo akustika, tačiau tradicinis dainavimas šiuo atžvilgiu yra gana apleistas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje. Artimiausi muzikos akustikos tyrimų centrai, į kuriuos Lietuva galėtų lygiuotis, veikia Stokholme ir Vienoje.

Prof. R. Ambrazevičius apdovanotas 2017 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt