Profesorius A. Utkus: gimę su vaisiaus alkoholiniu sindromu vaikai visą gyvenimą lieka vaikais

Besilaukiančioms moterims nėra saugios net ir mažiausios alkoholio dozės, pabrėžia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus. Pasak jo, neretai tenka besilaukiančias mamas įtikinėti, kad jų vaisiui gali pakenkti net ir keli alkoholio gurkšniai. Realybė tokia, kad alkoholio vartojimas pasaulyje labai intensyvus. Šviesdami visuomenę specialistai bando apsaugoti dar negimusio vaikelio sveikatą, o kartu ir jo ateitį.

„Alkoholis – šeimų priešas apskritai. O būsimai mamai ar jau besilaukiančiai moteriai būtina įteigti, kad nėra saugios jokios, net ir mažiausios, alkoholio dozės. Kiekvienas kūdikis turi teisę gimti sveikas. Su vaisiaus alkoholiniu sindromu (VAS) gimę vaikai turi didelių sveikatos sutrikimų. Jie visą gyvenimą lieka vaikais“, – sakė profesoriaus A. Utkus Šiauliuose vykusioje „Visuomenės sveikatos biuro“ surengtoje konferencijoje.

Pasak prof. A. Utkaus, tyrimai rodo, kad vaisiaus jautrumas alkoholiui keičiasi priklausomai nuo embriono raidos stadijos, tačiau bet kokia alkoholio dozė vaisiui kenkia.

„Alkoholis veikia besivystančias ląsteles ir audinius specifiniais būdais, sukeldamas anomalijas. Jeigu nėščioji vartoja alkoholį, gali įvykti persileidimas. Alkoholiu nuodijamam vaisiui vystantis toliau, stebimas augimo atsilikimas, o gimusiam su VAS vaikui – protinės raidos sutrikimas. II – III nėštumo trimestruose alkoholis gali nužudyti besivystantį embrioną. Galutinis anomalios raidos rezultatas gali būti mirtis, įgimti raidos defektai, augimo atsilikimas, funkciniai sutrikimai, vėlyva kancerogenezė“, – sako profesorius A. Utkus.

Nėra saugios alkoholio dozės besilaukiančiai moteriai ir jos kūdikiui

Pasak profesoriaus A. Utkaus, jei besilaukdama moteris vartoja alkoholį kasdien po maždaug 28 gramus absoliutaus spirito (340 g alaus arba 141 g vyno arba 42,5 g degtinės), tai kūdikiui VAS rizika yra apie 40 proc. Pavojingiausias laikotarpis VAS nuo 3 iki 10 nėštumo savaitės po pastojimo.

„Alkoholio paveiktas besivystantis vaikelis ne tik kenčia motinos įsčiose, bet ir gimęs turės daugybę neišgydomų sveikatos problemų: augimo atsilikimą, žemą intelektą, visą gyvenimą kentės dėl sprendimų priėmimo, dominuos menki akademiniai pasiekimai, sutrikęs dėmesys, blogi socialinės adaptacijos įgūdžiai, sutrikusi kalba, atmintis, abstrakcijos“, – pabrėžė prof. A. Utkus.

Pasak jo, alkoholio poveikis I-ą nėštumo trimestrą daugiausiai lemia veido srities anomalijų atsiradimą – specifinė akių, lūpų išvaizda, veido ir galvos struktūra. Augimo atsilikimas susijęs su alkoholio poveikiu II ir III nėštumo trimestrais.

„Moteris, kuri nustoja vartoti alkoholinius gėrimus penktą nėštumo mėnesį, tikėtina, kad susilauks vaiko su normaliais augimo antropometriniais parametrais. Nėra specifinio smegenų regiono alkoholio poveikiui, tačiau dažniausiai sutrinka neuronų migracijos procesas“, – akcentavo profesorius A. Utkus.

Alkoholis ir nėštumas – ką rodo tyrimai

Kaip pabrėžė profesorius A. Utkus, išgėrus alkoholio, per 30 min. alkoholis rezorbuojamas į motinos kraują, pereina placentą ir patenka į vaisiaus kraujotaką, audinius bei vaisaus vandenis. Besivystančio vaisiaus kraujyje alkoholio koncentracija labai išauga ir net gali viršyti motinos kraujyje esančią, nes vaisiaus kepenys daug lėčiau skaido alkoholį, nei suaugusiojo. Vaisius nuryja vaisiaus vandenų ir jeigu juose yra alkoholio, su kiekvienu gurkšniu vaisius gauna papildomą alkoholio dozę.

Pasak profesoriaus, tiksliai nėra žinoma kiek moterų Lietuvoje nėštumo metu vartoja alkoholį ir kiek gimsta naujagimių su vaisiaus alkoholiniu sindromu. 2017 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų vykdyto tyrimo duomenimis, 0,15 proc. moterų vartojo alkoholį dideliais kiekiais, paskutinėmis nėštumo savaitėmis vartojo 3 proc. moterų.

Prof. A. Utkaus teigimu, galima daryti prielaidą, kad nuo 2 iki 70 proc. moterų vartoja alkoholį per nėštumą ir tai neigiamai veikia ne tik moters organizmą, bet ir besivystantį embrioną. Tam tikrą alkoholio koncentraciją kraujyje galima aptikti po 4-5 savaičių nuo paskutinio gausaus alkoholio vartojimo.

VAS galima išvengti, bet ne pagydyti

Pasak specialistų, VAS – tai yra įgimtas sindromas, kurio galima šimtu procentų išvengti, jei nevartojama alkoholio per nėštumą. Vaisiaus smegenys jautrios alkoholio poveikiui visą nėštumo laiką. Jei nėštumo laikotarpiu motina vartojo bet kokius alkoholinius gėrimus mažiausiai vieną kartą per savaitę, jau yra didelė VAS rizika.

„Specifinio vaisiaus alkoholinio sindromo gydymo nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Vienintelis būdas, kaip galima išvengti VAS – tai nė lašo alkoholio prieš pastojant ir visą nėštumo laikotarpį“, – sako profesorius A. Utkus.

Specialistų teigimu, VAS diagnozuojamas remiantis būdingais šiam sindromui požymiais: veido ypatumais, smegenų funkcijos sutrikimais, augimo atsilikimu iki gimimo ir po gimimo bei informacija, kad nėštumo laikotarpiu buvo alkoholio poveikis.

Kaip padėti vaikui, gimusiam su VAS

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentė Dovilė Kielaitė, besispecializuojanti sergančių VAS sindromu diagnostikos ir terapijos srityje, sako, kad vaikai, gimę su VAS turi sveikatos ir elgesio problemų, paaugliai dėl probleminio elgesio, nulemto VAS, susiduria su teisėsauga, tačiau nuleisti rankų nereikia.

„Kaip vaikui su VAS padėti? Jis turi turėti saugią aplinką, saugius namus. Jų kelias bet kokio tikslo link – ilgesnis, sudėtingesnis. Jiems reikia išmokti gyventi su tuo, kas nutiko. Visi be išimties vaikai turi teisę gauti medicinos pagalbą, išsilavinimą, realizuoti save pagal sugebėjimus, būti saugūs ir mylimi“, – sako D. Kielaitė.

Viešoji įstaiga „Išmanioji sveikatos akademija“ Lietuvoje vykdo projektą „Už blaivią motinystę“. Šio projekto tikslas – šviesti šeimas, ypač moteris, nes būtent joms tenka didžioji atsakomybės dalis išnešiojant sveiką vaiką. Pasak šio projekto vadovės Loretos Majauskienės, apsaugoti vaikus nuo VAS – labai paprasta, tereikia, kad prieš pastodama ir nešiodama vaikelį moteris visai nevartotų alkoholio.

„Tobuliausia, kai visa šeima, laukdama naujos gyvybės, laikosi sveiko gyvenimo būdo, o šeimai padeda visuomenė. Negalima net tokios prielaidos iškelti, kad viena taurė vyno nėščiajai – tai nieko tokio. Ši taurė gali sugriauti visą vaiko ateitį, todėl visa visuomenė turi saugoti moteris ir būsimus naujagimius nuo bet kokios žalingos įtakos“, – Šiauliuose vykusioje konferencijoje pabrėžė L. Majauskienė.

Apie alkoholio žalą besivystančiam vaikui žinota jau senų senovėje

Profesorius A. Utkus akcentavo, kad pasaulis apie alkoholio žalą dar negimusiam vaikeliui žinojo jau seniai.

„Aristotelis (384 – 322 m.pr.m.e) įspėjo, kad „girtos, kvailos ir lengvabūdės moterys gimdo vaikus niūrius ir išglebusius“. Biblijoje galima rasti patarimų moterims nevartoti alkoholio nėštumo metu. Pirmieji aprašyti VAS išvaizdos požymiai aptinkami jau XVIII – XIX amžių dokumentuose. XVIII – XIX amžių gydytojai aprašė alkoholį nėštumo metu vartojusių motinų kūdikių sveikatos sutrikimus, kurie 1973-aisiais buvo įvardinti, kaip vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS)“, – teigė prof. A. Utkus.

Šiauliuose vykusi Visuomenės sveikatos biuro surengta konferencija, kurioje kalbėta apie vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS), buvo skirta specialistams, kurie dirba su šeimomis ir vaikais: vaiko teisių apsaugos specialistams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, atvejo vadybininkams, dienos centrų darbuotojams.