Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Padėka. Vytauto Sirtauto žmona Jūratė Sirtautienė sakė nesitikėjusi, kad po daugelio metų tiek žmonių prisimena profesorių, ir labai dėkojo visiems, pasistengusiems išleisti knygą, surengusiems tikrą šventę. (A.Staponkaus nuotr)
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje pristatyta profesoriaus, kalbininko Vytauto Sirtauto (1921–2008) mokslo studija „Veiksmažodinis tarinys dabartinėje lietuvių kalboje“. Knyga išleista ne tik pasitinkant V. Sirtauto 100-ąsias gimimo metines. Per 20 kalbų mokėjęs poliglotas buvo Stasio Šalkauskio premijos laureatas (2001 m.), tad šiuo renginiu pradėta šiųmetė filosofo Stasio Šalkauskio išminties šventė.
Lituanistas, poliglotas, šmaikštaujantis filosofas
Į knygos pristatymą ir kartu prisiminimų vakarą „Vytautas Sirtautas – lietuvių kalbotyros ąžuolas“ susirinko miesto lituanistų bendruomenės nariai, lietuvių kalbos mylėtojai, Sirtautų šeimos gerbėjai. Šventės dalyviai žiūrėjo 2009 metais nufilmuotą laidą apie profesorių V. Sirtautą iš Šiaulių universiteto bibliotekos fondų. Salėje iš ekrano skambėjo profesoriaus balsas, sukosi jo sumeistrauti vėjo malūnėliai...
Vėjo malūnėlių meistravimo ir jų tvirtinimo ant įvairių šakų aistra profesorius buvo taip sužavėtas, kad kolegos, pavyzdžiui, nuvykę į Palangą, pajūryje V. Sirtautą galėjo labai lengvai surasti. Tiesiog reikėdavo ieškoti vėjo malūnėlių, jų garso ir šis pėdsakas nuvesdavo tiesiai pas su šeima vasarojantį kalbininką.
Renginį vedė prof. Dž. Maskuliūnienė, pradėjusi vakarą V. Sirtauto eilėraščiu „Spindi medžiai...“ iš jo knygos „Laiko dvasios sparnais“ (2001).
Profesorė dalijosi, kad V. Sirtautas, kuris jai dėstė ir buvo jos bakalauro darbo recenzentas, su studentais bendraudavo kaip su lygiais. Tačiau jai jis atsivėrė tik skaitant disertaciją, 500 puslapių talmudą. „Jis surinko 30 tūkst. pavyzdžių, o juk anais laikais nebuvo kompiuterių programų, tai buvo didžiulis darbas, tad gali įvertinti, kiek jis temai buvo atsidėjęs“, – sakė ji, pridurdama, jog dar kartą įsitikino, kokia turtinga lietuvių kalba.
Vakare kalbėjo Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos direktorius prof. Bonius Maskuliūnas ir kiti knygos rengėjai – prof. K. Župerka, S. Papaurėlytė-Klovienė. V. Sirtauto eiles prisiminė ir LR Seimo narys doc. dr. Stasys Tumėnas, apie profesorių kalbėjo ir Juliaus Janonio gimnazijos mokytojas lituanistas, profesoriaus V. Sirtauto studentas Rimvydas Sruogis.
„Kai atėjo dėstytojas Sirtautas, aš taip nustebau. Maniau, kad V. M. Putinas atėjo. Man jis buvo toks panašus, jie abu buvo man asmenybės. Jam buvo įdomi ir filosofija, tad šalia kalbos jis filosofuodavo ir subtiliai mokėjo pajuokauti. Konspektavau viską – ir jo pajuokavimus, ir filosofiją – viską surašydavau“, – sakė R. Sruogis, dėkodamas visiems jį mokiusiems dėstytojams ir tardamas, kad jie buvo asmenybės. „Nes dabar, kai atvažiuoja visokie kaučeriai, iš jų visiškai nieko naudingo negauni“, – šypsojosi jis.
V. Sirtauto našlė, buvusios S. Šalkauskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir profesoriaus bendraautorė Jūratė Sirtautienė, nuoširdžiai dėkojo susirinkusiesiems, sakydama nesitikėjusi išvysti tiek profesoriaus gerbėjų ir bičiulių. J. Sirtautienė ir sūnus Vytautas V. Sirtautas, kuris taip pat yra lituanistas, mokslų daktaras, atvežė į renginį vieną dėžutę prof. V. Sirtauto prirašytų kortelių su žodžiais. „Vyras susirinkdavo savo lapelius, sėdėjo virtuvėje, rašydavo naktį. Pamiegodavo ryte“, – sakė
J. Sirtautienė.
Knygos atsiradimo aplinkybės
Prof. V. Sirtauto knyga – tai jo 1969 m. Vilniaus universitete apginta disertacija, kuri iki šiol neprarado vertės ir aktualumo. Disertacijos mašinraštinio rankraščio bebuvo išlikę vos keli egzemplioriai, vertingas lietuvių sintaksės veikalas tapo sunkiai prieinamas. Knyga išleista ir kaip mokslo istorijos šaltinis.
Leidybos projektą parengė ir knygą sudarė prof. dr. Dž. Maskuliūnienė. Knygos redaktorių kolegija – pirmininkas prof. habil. dr. K. Župerka, nariai – prof. habil. dr. Vitas Labutis (VU), prof. B. Maskuliūnas, doc. dr. S. Papaurėlytė-Klovienė, doc. dr. Jolanta Vaskelienė.
Knygoje pateikiamas ne tik stambiausias prof. V. Sirtauto veikalas, bet ir prof. K. Župerkos straipsnis „Vienas mokyčiausių žemaičių“ apie V. Sirtauto kūrybą ir gyvenimą, Klaipėdos universiteto prof. Albino Drukteinio straipsnis, įvertinantis publikuojamą V. Sirtauto darbą lietuvių sintaksės tyrinėjimų kontekste.
Pernai buvo pateiktas projektas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir sulaukta pritarimo šios knygos idėjai, paskirta lėšų knygos leidybai. Kadangi renginyje buvo pristatyta jau 18-oji ŠU humanitarinių mokslo darbų serijos „Acta humanitarica universitatis Saulensis“ knyga, šventei P. Višinskio viešoji biblioteka parengė atviruką, vaizduojantį visas serijos knygas.
Pirmasis S. Šalkauskio išminties šventės renginys
Kadangi prof. V. Sirtautas buvo S. Šalkauskio premijos laureatas (2001 m.), o renginiu pradėta šiųmetė filosofo Stasio Šalkauskio išminties šventė, renginyje dalyvavo jaunieji šalkauskiečiai. Jie pasitiko svečius prie salės durų, išdalijo skirtukus su S. Šalkauskio atvaizdu.
Renginyje dalyvavo ir gimnazijos mokytojai, nes gimnazijos ryšys su Sirtautų šeima – labai glaudus. Mokinių mylima mokytoja J. Sirtautienė daug metų dirbo mokykloje. Mokyklą baigė Jūratės ir Vytauto Sirtautų dukra ir sūnus. Neretas svečias mokykloje būdavo ir pats profesorius, todėl, minint mokyklos 70-ąjį mokyklos jubiliejų, buvo įsteigta vardinė Sirtautų klasė.
Šventė baigėsi koncertu – pasirodė Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos mergaičių choras „Gama“, vadovaujamas Dainos Kavaliauskienės. Fortepijonu grojo Lėja Krikščiūnė, dainavo solistės seserys Gabija ir Emilija Plungytės.
Filosofo Stasio Šalkauskio (1886–1941) asmenybė, jo mokslinė bei pedagoginė veikla yra Šiaulių pasididžiavimas. Nuo 1991 m. Šiauliuose kas dveji metai teikiama Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto skyriaus įsteigta Stasio Šalkauskio premija. Tai garbingas apdovanojimas, teikiamas už kultūros, meno, mokslo ir filosofinės minties turtinimą ir ugdymą iš Šiaulių krašto kilusiems arba savo veikla bei gyvenimu su Šiaulių kraštu ir Lietuva susijusiems asmenims. Šiemet gegužę bus įteikta jau dvyliktoji premija.
img-3493.JPG
img-3341.JPG