Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Iš 16 profesinio mokymo įstaigų Vilniaus regione net 10 mokyklų ruošia virėjus. Mažame Trakų rajono miestelyje Aukštadvaryje tame pačiame pastate veikia gimnazija ir profesinė mokykla, kurios konkuruoja.
Ir tai tik keli atvejai, kuriuos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pateikia kalbėdama apie profesinių mokyklų tinklo pertvarkos būtinumą
„Tuos pačius specialistus rengia ir Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos centras, ir Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla. Mažuose miesteliuose (pvz., Dauguose, Žeimelyje, Vilkijoje) yra ne vienas atvejis, kai šalia viena kitos veikia gimnazija ir profesinė mokykla: ir viena, ir kita teikia vidurinį išsilavinimą, ir konkuruoja dėl tų pačių mokinių, todėl juose veikiančias profesinio mokymo įstaigas siūlome artinti su bendrojo ugdymo mokyklomis“, - apie tinklo pokyčius kalba ministrė.
Pasak jos, neturi būti tokių atvejų, kai mokyklos rengia viešbučių darbuotojus regione, kur net neišvystytas turizmas, arba šalia viena kitos veikia dvi panašaus profilio darbuotojus rengiančios profesinės mokyklos. Kai kuriose vos 40 proc. absolventų įsidarbina pagal kvalifikaciją.
„Neefektyviai veikiantį tinklą, profesinį mokymą norime pertvarkyti taip, kad jis tenkintų ir regioninius, ir nacionalinius ūkio poreikius“, - pabrėžia J. Petrauskienė.
Atlikusi išsamią profesinio mokymo analizę, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė įstaigų tinklo plano projektą, kurio tikslas - kad skirtinguose šalies regionuose veikiančių įstaigų teikiamos profesinio mokymo paslaugos atitiktų regionų poreikius ruošiant specialistus, kurių reikia šalies ir vietos darbo rinkai.
Projektu siekiama racionalesnio profesiniam mokymui skiriamų išteklių naudojimo ir kad darbuotojų rengimas atitiktų darbdavių lūkesčius.
ŠMM siūlymus apsvarstę profesinio mokymo įstaigos bei savivaldybės, vietos bendruomenės bei įmonės, verslo asocijuotos struktūros pateikė 30 pasiūlymų. Dėl konkrečių sprendimų toliau bus tariamasi su miestų ir rajonų savivaldybių vadovais.
Tikimasi, kad, pertvarkius profesinio mokymo paslaugų organizavimą, baigusieji mažesniuose miestuose veikiančias profesines mokyklas ir įgiję profesinę kvalifikaciją galės iškart integruotis į vietos darbo rinką arba aukštesnio lygmens kvalifikacijos siekti didesniuose, regioniniuose centruose, aprūpintuose modernia, sudėtinga profesinio mokymo įranga.
ŠMM numato, kad didžiuosiuose miestuose veikiančios mokyklos bus maksimaliai specializuotos, kad kelios mokyklos nedubliuos viena kitos ir bus sudarytos sąlygos sutelkti kuo aukštesnės kokybės mokymą pagal konkrečiam ūkio sektoriui priskirtinas programas.
Siekiant kuo glaudesnio bendradarbiavimo su verslu, 42 biudžetinės įstaigos šiemet bus pertvarkytos į viešąsias, verslo įmonių atstovus kviečiant dalyvauti tiek profesinių mokyklų valdymo, tiek profesinio mokymo turinio formavimo ir paslaugų teikimo organizavimo procese.
ŠMM duomenimis, šalyje šiuo metu veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų.