Profesinis mokymas: trūksta ir mokančiųjų, ir besimokančių

Prie apskritojo stalo diskusijai apie profesijos mokymą Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyva pirmadienį Kaune susėdo Seimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos profesinio mokymo centrų asociacijos bei dvylikos profesinio mokymo centrų vadovai.

ELTA primena, kad 60 procentų Lietuvos gyventojų dirba srityse, kur reikalingas profesinis išsilavinimas, o Užimtumo tarnybos duomenimis, 3 iš 4 registruotų laisvų darbo vietų skirtos kvalifikuotiems darbininkams, tačiau susidomėjimas profesiniu mokymu šalyje nėra toks didelis, kaip studijomis aukštojoje mokykloje.

Profesinio mokymo centrų vadovų teigimu, taip yra ir dėl to, kad profesinio vaikų orientavimo, kuris turėtų prasidėti gal net nuo pirmos klasės, sistema Lietuvoje praktiškai neegzistuoja. Lygiai taip nėra ir profesinio ugdymo vizijos bei strategijos, kuri iš anksto numatytų perspektyvą – kvalifikuotų darbininkų (konkrečių sričių) poreikį. Teoriniai mokslininkų paskaičiavimai, neapklausus nors didžiausių pramonės įmonių vadovų, tikslaus vaizdo nesudaro.

„Kaip visose srityse, taip ir šioje, profesinio mokymo, problemų yra daug, tačiau viliamės, kad turėsime šią sritį kuruojantį viceministrą, ir tuomet situacija keisis iš esmės“, – susitikime-diskusijoje "Iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos profesinio mokymo centrų vadovai" sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras akademikas Valdemaras Razumas.

Profesinio ugdymo įstaigų vadovai dar prieš diskusiją buvo suformulavę pasiūlymus bei klausimus, į kuriuos bendrai mėginta rasti atsakymus. Daug dėmesio susitikime skirta priėmimo į profesines mokyklas problemoms. Pavyzdžiui, per pirmąjį priėmimo etapą konkrečiai programai pritrūkus 2 stojančiųjų, priėmimas anuliuojamas ir atžvilgiu tų, kurie tą programą pasirinko. Jiems siūloma rinktis kitą programą (ar net kitą mokyklą), nes mokytis to, ko norėjo iš pradžių, nebus galimybių. Tačiau kitu priėmimo etapu ir vėl renkama grupė į programą, kuriai gresia „išnykimas“ kaip nerentabiliai. Bet tie, kurie į ją stojo, jau nuėjo kitur. Profesinių centrų vadovų siūlymu, priėmimas turėtų vykti ilgesnį laiką ir nebūti skirstomas į etapus. Jie dar siūlė sudaryti galimybes be didelių kliūčių mokytis centruose aukštesniu lygiu abiturientams (kurie savo laiku negavo atestato), sudarant jiems galimybę perlaikyti brandos egzaminus.

Tačiau diskusijoje dalyvavęs Seimo švietimo komiteto pirmininkas prof. Eugenijus Jovaiša replikavo, kad profesinis mokymas irgi reikalauja pažangių žmonių. Pripažinęs, kad „Lietuvoje prasta profesinio rengimo padėtis“, komiteto vadovas netgi pasakė: „Esam uždusę nuo parlamentinės kontrolės dėl profesinio mokymo įstatymo įgyvendinimo. Bet manau, tuoj bus naujas viceministras, ir reikalai bus sprendžiami geriau bei greičiau“.

Mokyklų vadovai nenutylėjo ir opios pedagogų trūkumo problemos, kuri dar gilėja žinant, jog profesinio mokymo mokytojų niekas nerengia, o dabar centruose dirba dauguma tokių, kurių amžius perkopęs 55 metus. Tad belaukiant problemos sprendimo, nebeliks kam mokyti moksleivius profesijos. Pavyzdžiui, suvirintojo ar statybininko. Juolab kai mokytojui už darbą mokama 700 eurų, o darbininkas suvirintojas gauna per mėnesį algos tūkstančiu eurų daugiau. Todėl naivu tikėtis, kad aukštąjį mokslą baigęs specialistas sutiks dirbti profesinio mokymo centre ir bedirbdamas per metus įgyti čia dirbant būtiną pedagogo kvalifikaciją. Universitetuose mažėja studentų, mažiau reikia ir dėstytojų, bet pereiti į profesinio mokymo sistemą pastariesiems neapsimoka. Mokytoju tapęs aukštosios mokyklos profesorius anksčiau būdavo prilyginamas ekspertui, ir už darbą gaudavo didesnį atlygį nei gauna kiti mokytojai profesinio ugdymo centre. Dabar to nėra.

Susitikimo metu įvardinta ir daugiau iššūkių, iškylančių profesinio mokymo įstaigų vadovams. Vienas jų – lėšų trūkumas. Girdėjosi kalbų, kad pedagogų atlyginimai realiai nepadidėjo, ir spalį tikėtini nauji streikai. Kalbėta ir apie tai, kad kai kurios įstaigos, net ir turėdamos pakankamą moksleivių skaičių (ne mažiau kaip 200), yra „pasmerktųjų sąraše, o tuomet automatiškai praranda galimybę teikti projektus, paraiškas dėl struktūrinės paramos lėšų. Nors pagal ministerijos nustatytus „normatyvus“ joms neturėtų kilti grėsmės būti uždarytoms, bet praradusios galimybę gerinti infrastruktūrą, diegti naujas technologijas, skatinti pedagogus, tuo pačiu jos praranda ir tarp moksleivių savo patrauklumą.

Seimo narė Audronė Jankuvienė Eltai teigė, kad per kelerius metus, pasinaudojus Europos socialinio fondo apie 120 mln. eurų parama, šalyje įsteigtas 41 sektorinis praktinio mokymo centras, sukurtos puikios mokymo bazės su modernia įranga. Visa tai galėtų būti plačiau panaudojama, bet centrams draudžiama teikti paslaugas tretiesiems asmenims (išskyrus mokymo tikslus) ir taip užsidirbti dalį moksleivių praktikai reikalingų lėšų.

„Esant didžiulėms „žirklėms“ tarp darbo rinkos poreikių ir įgyto išsilavinimo, patenkama į užburtą ratą: aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai neretai priversti registruotis darbo biržoje, emigruoti arba užimti vietas, kuriose pakaktų gero profesinio išsilavinimo. Atsitinka taip, kad finansų magistrai bankų skyreliuose priiminėja komunalinius mokesčius, o iš sekretorės reikalaujama dviejų aukštųjų. Darbdaviai nepatenkinti, kad universitetų absolventams trūksta praktinių įgūdžių bei žinių, esą jie prastai rengiami. O gal jie tiesiog rengiami ne tai darbo vietai? Mano nuomone, tik darniai plėtodami tiek profesinį, tiek koleginį, tiek aukštąjį išsilavinimą, galime išeiti iš šio užburto rato“, – teigė A. Jankuvienė.

LVŽS Seimo narių „būstinėje“ Kaune vykusioje diskusijoje valdžių atstovai išklausė nemažai profesinio rengimo įstaigų vadovų pasiūlymų, kaip derėtų tobulinti šių įstaigų veiklos reglamentavimą. Buvo įvardinti ir konkretūs sutartų veiksmų įgyvendinimo terminai.

Ministerijos atstovams užsiminus apie besidubliuojančių skirtingose mokyklose programų naikinimą, susilaukta įstaigų vadovų nepritarimo. Jie nesutinka prarasti galimybę konkuruoti mokykloms tarpusavyje ir programomis, ir ugdymo kokybe, kad moksleiviai turėtų daugiau galimybių rinktis, kur kokią profesiją geriau įgyti.

„Kalbant apie būtinybę optimizuoti įstaigų tinklą, reikia skaičiavimų. Reikėtų ir bendruomenes išklausyti, o ne primesti mokykloms variantą – jungtis būtent su ta, o ne su kita, jei savarankiškai veikti nesiseka. Visais atvejais turime siekti, kad įstaigos tartųsi tarpusavyje. Reikia profesiniame ugdyme ir savivaldybių, ir verslo aktyvesnio dalyvavimo“, – kalbėjo parlamentaras R. Karbauskis. – „Didelių vilčių teikiame į naują ministerijos vadovybę, nes su ankstesne politiniu lygiu buvo visiškas nesusišnekėjimas. Manau, tai, ką čia aptarėme, nepaliksim be dėmesio. Padirbėję, galėsim po pusmečio susitikti ir konkrečiai išvardinti, kas padaryta gerinant profesinį ugdymą Lietuvoje“, – diskusijos pabaigoje sakė jos iniciatorius.

ELTA