Aktualijos | 9 MIN.

Prof. Valdas Rakutis. Lietuvos patirtis ir šiandieninė krizė

Budintis Budėtojas
2020 m. balandžio 6 d. 07:15
vrakutis-ibudzeikaites-nuotrauka.jpg

Klausydamas informacijos apie viruso griaunamą mūsų įprastą gyvenimą, jaučiausi taip, tarsi grįžtų karo meto statistika. Užmušti, sužeisti, dingę be žinios. Nesinorėtų dar labiau niūriomis prognozėmis demoralizuoti mūsų visuomenės, tačiau visai tylėti irgi neišeina. Pabandykime pažvelgti, kokią patirtį nelaimių srityje turi mūsų visko mačiusi Lietuva.

Lietuvos istorijoje būta ne vienos epidemijos, skaudžiausios jų atsitiktinai ar neatsitiktinai sutapo su karais.

1347–1351 m. vykęs maras (nusinešęs nuo 30 iki 48 procentų Europos gyventojų) Lietuvoje tikrai turėjo būti juntamas, tačiau nėra dokumentuotas. XVI amžiaus antrojoje – XVII amžiaus pirmojoje pusėje būta ne vienos epidemijos (kone kas 10–20 metų reguliariai!), tačiau didžiausios nelaimės ateidavo tada, kai liga sutapdavo su kitomis nelaimėmis – karu ir badu.

1657–1659 metų maras sutapo su 1648 metais prasidėjusiu pražūtingu karu su kazokais, kuris savo ruožtu išprovokavo karą su Maskva (prasidėjo 1654 m.) ir Švedija (prasidėjo 1655 m.). I6 esmės visa to meto Lietuvos didžioji kunigaikštystė (šiandieninė Lietuva, pietinė Latvija, Baltarusija ir dalis Lenkijos Palenkės vaivadijos) pateko į žiaurią okupaciją, kilo pasipriešinimo banga, sukėlusi dar didesnes okupantų represijas, gyventojai krizės sąlygomis ieškojo gana baisių pasirinkimų, kaip kad dalies bajorų pasidavimas Švedų karaliaus globai ar kitos dalies bajorijos kalbėjimas su okupantų caru Aleksejumi Michailovičiumi dėl jo išrinkimo Lietuvos valdovu, ar Boguslavo Radvilos susiejimą su Prūsijos karalyste. Natūralu, kad iš esmės sutrikusi valstybinė veikla paveikė ir žemės ūkio ciklo užtikrinimą, kilo badas ir kaip tik tuo metu kilo maro epidemija. Tokiu būdu šios nelaimės sudarė tam tikrą klasterį ir nebuvo jokio mechanizmo, kaip suvaldyti šią baisią krizę, nuo kurios buvo gelbėjamasi užsidarant ar bėgant į Prūsiją ir kitas šalis. Žinoma tik tiek, kad gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo kone dvigubai, o ekonomika ir kultūra atsigavinėjo kelis dešimtmečius. Tai didžiausia mums žinoma nelaimė Lietuvos istorijoje, kurios mastai sunkiai suvokiami ir paliko labai dideles žaizdas, tokias kaip interesų susmulkėjimas, nepasitikėjimas centrine valdžia, gyvenimo persikėlimas į pavietus (to meto teritoriniai vienetai, primenantys šiandieninius rajonus), savivalės padidėjimas ir daugelio kitų nelaimių pradžia. Profesorės Vaidos Kamuntavičienės tyrimai parodė, kad valstybės kraštovaizdis nepaprastai pasikeitė, o žmonės meldėsi tvarteliuose.

Nespėjus pasiekti ikikarinio lygio, Lietuvą vėl užgriuvo labai panaši nelaimė. Jau 1694 metais prasidėjo neskelbtas pilietinis karas ir jis intensyviau ar mažiau intensyviai tęsėsi iki didesnių nelaimių pradžios, kai naujasis valdovas Augustas II Vetinas iš Saksonijos įsivėlė į ypač nesėkmingą karą su Švedija. Nors Lietuva ir Lenkija nenorėjo tam kare dalyvauti, Seimas atsisakė skelbti karą, karas pats atėjo į Abiejų tautų Respubliką ir neliko nieko kito kaip kariauti. Kariauti tuo metu, kai vidaus kovos tarp Sapiegų sąjungininkų ir priešininkų išvirto į atvirą pilietinį karą, pasibaigusį Valkininkų mūšiu.

Tokiu būdu išorinės Švedijos intervencijos išvakarėse Lietuva buvo susiskaldžiusi, valdoma kitus interesus turinčio valdovo, ir atėjus laikui kovoti su įsibrovėliais buvo galima pasitikėti tik bajorijos lyderiais ir krašto savigynos pajėgumais, kurie daugiau kovojo su politinių priešininkų dvarais, nei su įsibrovėliais. Šis sunkus karas, kurio metu kraštas daugiau kentėjo nuo savosios kariuomenės, nei nuo svetimos, netikėtai pakeitė kryptį švedams pralaimėjus mūšyje prie Poltavos, taigi krašte vėl įsitvirtino Augusto II ir Rusijos šalininkai, tačiau tuo nelaimės nesibaigė.

1710–1711 metais prasidėjo pražūtinga maro epidemija, kuri sukėlė didžiulius nuostolius. Visos Lietuvos duomenų vėlgi neturime, tačiau pagal kai kurių regionų statistiką ir geriau žinomus Prūsijos karalystės duomenis (jie kaip visada kruopščiai viską užrašinėjo ir skaičiavo) žinome, kad netekome nuo trečdalio iki pusės visų gyventojų. Kadangi nuo buvusios nelaimės kraštas dar nebuvo atsigavęs, tai nuostoliai buvo labai dideli, politinė valdžia neveiksni, valstybė pateko į tam tikrą stagnaciją, iš kurios pradėta atsigauti tik antrojoje amžiaus pusėje. Nors žemės ūkiu pagrįsta ekonomika atsigaudavo greičiau, per du dešimtmečius dirbamos žemės plotas pasiekdavo ikikarinį, politinės ir kultūrinės pasekmės buvo gerokai skaudesnės, valstybė nustojo būti realia jėga, pateko į priklausomybę nuo Rusijos ir kitų kaimynų, valstybė tapo daugiau teritorija, nei valstybe. Iš esmės, Abiejų Tautų Respublika ir buvo palaužta tuo metu, o antrojoje amžiaus pusėje vykusios reformos jau negalėjo pasiekti kaimynų pajėgumų ir valstybė buvo sunaikinta.

Po šių baisių laikų pristatymo, žinoma, kyla klausimas, ar ir dabar taip bus. Niekas negali žinoti, kaip bus, bet aišku, kad to gyvenimo, kurį mes turėjome iki šios krizės, nebebus. Gali būti, kad ateities istorikai periodizuodami 1991–2019 laikotarpį laikys kažkokiu vienu baigtiniu, o jau 2020 metai bus vadinami kažkokiu nauju vardu.

Jei nebus imamasi kryptingos politikos, tokios nelaimės padariniai gali būti juntami ilgą laiką: ekonomika atsigaus palyginti greitai, tačiau žmonių mąstymas, tikėtina, pasikeis negrįžtamai. Jie gali mažiau tikėti centrine valdžia, labiau koncentruotis į juos saugojusias struktūras, giminystės ryšius, labiau domėtis religija, pomirtiniu gyvenimu. Galima sakyti, nusivils protingomis žmonijos pastangomis ir pateks į tam tikrą apatiją, konservatizmą, uždarumą.

XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje Abiejų Tautų Respublikoje žmonės stengėsi vengti valstybės kišimosi į gyvenimą, daugiausia veiklos vyko pavietų lygmenyje, intrigos daugiausiai siekė teismus, mažą giminės, parapijos gyvenimą. Žmonės nepasitikėjo valdovu, įkišusiu kraštą į tokias dideles nelaimes. Būtinąsias valdymo išlaidas stengėsi išspręsti be valstybės kišimosi: pavyzdžiui, kariuomenės daliniams buvo priskirtos tam tikros teritorijos, iš kurių kariai pagal nustatytas kvotas patys susirinkdavo mokesčius.

Paradoksalu, bet kaip tik tuo metu baigėsi didieji karai, kitos nelaimės, ir gyvenimas ėmė atsigauti, tiesa, gana lėtai. Žemės ūkis gal kiek ir greičiau, naudojant pridėtinės žemės metodą, kai valstietis, paėmęs nenaudojamą žemės plotą, 10 metų neturėjo iš jos mokėti mokesčių ir atlikti prievolių, tačiau visa kita – valstybinė infrastruktūra, keliai, tiltai, rūmai atsistatinėjo kelis dešimtmečius. Gyventojų skaičius, buvęs 1648 metais, iki didžiųjų nelaimių, buvo pasiektas tik XVIII amžiaus antroje pusėje, apie 1768 metus. Dažnai toks lėto atsigavimo laikotarpis sukuria tam tikrus ilgalaikės kultūros stereotipus, tai, ką mes vadiname kultūrinėmis kategorijomis, labai būdingomis mūsų kultūrai – nepasitikėjimą valstybe, savotišką pacifizmą. Keistas buvo tas pacifizmas, nes bajorai turėjo savo ginkluotus būrius ir su jų pagalba sprendė problemas.

Lietuva 1717–1764 metais realiai turėjo tik kiek daugiau nei 4 000 karių, o ir vėlesniais metais nedaug ką padaugėjo, iki pat Didžiojo reformų seimo 1788–1792 m. Augusto III Vetino iš Saksonijos laikais (1733–1763) beveik visi seimai suiro, dalis dėl vidinių problemų, dalis dėl užsienio valstybių kišimosi: pajutusios, kokia pažeidžiama yra nepasitikėjimo valdovu sistema, netruko tuo pasinaudoti, papirkdama didikus, palaikydama partijų tarpusavio prieštaravimus, derindami tarpusavio politiką Abiejų Tautų Respublikoje. Padalinimų idėja buvo jau 1732 metais, kai Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė trijų juodųjų erelių (esančių tų valstybių herbuose) sutartį. Tuo tarpu žmonėms atrodė, kad viskas yra gerai, karo nėra, mokesčiai maži. „Prie karaliaus Sakso gerk, valgyk ir atsileisk diržą“ – skelbė populiarus to meto posakis.

Tuo tarpu Prūsija, kuri nepatyrė tokio baisaus karo, bet stipriai nukentėjo nuo maro epidemijos, pasuko kitu problemų sprendimo keliu. Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas I, paveldėjęs daug skolų ir neaukštą valstybės statusą, ėmėsi krašto ekonomikos kėlimo per aktyvų valstybės dalyvavimą visuose atsigavimo procesuose, skatindamas vidinę valstybės kolonizaciją, rinkdamas statistiką, per savo valdininkus kontroliuodamas visus procesus. Apie tai mes daug sužinome iš Ievos Simonaitytės romano „Aukštujų Šimonių likimas“, daugiausia minint krašto suvokietinimą, tačiau Prūsija ne tik pakilo ekonomiškai, bet ir sugebėjo išsikovoti didžiosios galios statusą ir dalyvauti mūsų valstybės dalybose 1772–1795 m. Fridricho Vilhelmo I asmeninės pastangos tvarkant kraštą milžiniškos – karalius dirbo „be išeiginių“, kūrė komisijas ir valdybas, stengėsi visiems gyventojų sluoksniams vienodai paskirstyti mokesčių ir prievolių naštą ir būti teisingas tiek valdiniams, tiek pats sau asmeniškai, pasirinkdamas asketišką gyvenimo būdą. Tuo metu Europoje klestint barokiniam spindesiui, prabangai ir išlaidumui, šis paniekinamai karaliumi kapralu vadinamas valdovas Prūsiją padarė savarankiška, ekonomiškai racionaliai tvarkoma, karalystės valdiniais besirūpinančia valstybe. Iš čia ir Prūsijos gyventojų pasitikėjimas valdžia ir uolus visų nurodymų vykdymas, būdingas ir seniesiems Klaipėdos krašto gyventojams.

Nesu prūsiškojo militarizmo šalininkas, tačiau pavyzdys svarbus ir pamokantis. Per tokias nelaimes pasikeičia galios balansai, iškyla kitos, dažnai naujos jėgos, lyderiai, valstybės, paremtos tikra jėga, iki susikuria vėl kažkiek stabilesnis pasaulis.

Šiuo laikotarpiu svarbu išlikti susitelkus, nepasidalinti viduje, netapti kitų veikimo arena, neprarasti savasties ir išlaikyti lyderius. Krizė išryškina geriausius ir blogiausius žmonių bruožus – tai laikas, kai iškyla stipriausi lyderiai ir kai žmonija parodo niekingiausius savo bruožus. Žmonės nemėgsta kalbėti apie blogus laikus, nes yra priežasčių, dėl ko tai geriau nutylėti. Krizės metu svarbu išlaikyti tikėjimą, tai vienintelis tikras dalykas, ir paramą valstybei. Vargas gimdo žmoniškumą ir tarpusavio sąveiką. Žmonės išmoksta išlikti, prisitaikyti, sustiprina savo imunitetą, mažiau pasiduoda ištižimui, labiau myli gyvenimą ir vyksta mažiau nesąmonių. Bet už tai tenka sumokėti labai didelę kainą.

Norėčiau palinkėti stiprybės, vienybės ir mokėjimo išlikti. Išlikti fiziškai ir žmonėmis.

Prof. Valdas Rakutis, karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius

Srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotrauka


Šiauliai
Artėjant Kalėdoms – šventiniai pietūs Šiaulių miesto paramos valgykloje
Artėjant šventoms Kalėdoms Naujojo Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto studentai pritarė dekano Rimanto Daugino pasiūlymui surengti gerumo akciją. Juk Adventas – laukimo ir gerų darbų metas. Šios akcijos tikslas – pasidalinti šventine nuotaika, nuoširdžiu dėmesiu ir bendryste su tais, kuriems ypač svarbus žmogiškas ryšys. Parodyti, kad jie nėra pamiršti ir svarbūs mūsų bendruomenei.
Kultūra | 4 MIN.
0
Lietuva
Šiauliai
Pastarąją savaitę Lietuvoje augus sergamumui gripu, nuo šios ligos mirė du žmonės, dar vienas asmuo mirė nuo koronaviruso, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Aktualijos | 3 MIN.
0
Dideli vitrininiai šarvojimo salės langai į gamtovaizdį, šiluma ir jaukumu alsuojantis interjeras, visapusiškas personalo rūpestis gedinčiais artimaisiais, kurie išvaduojami nuo įprastų rūpesčių sunkią akimirką. Tai visiškai kitokio standarto ritualinės paslaugos, kurias Šiauliuose siūlo duris atvėrę REKVIEM atsisveikinimo namai.
Aktualijos | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Artėjant šventėms vis daugiau pradedame galvoti apie tai, kaip atrodys šventinis stalas ir kuo nustebinsime savo artimuosius šį kartą. Mintyse dėliojame šventinio vakaro planus – nuo pagrindinių patiekalų iki smulkių detalių, kuriančių jaukumą. O kartu neišvengiamai kyla ir klausimas, kiek šiemet kainuos šventinis stalas. Naujausias atliktas tyrimas rodo, kad vis mažiau žmonių tiki, jog Kalėdų vaišėms pakaktų simbolinės 50 eurų sumos.
Aktualijos | 5 MIN.
0
Lietuvoje šiuo metu cukriniu diabetu serga 6 žmonės iš 100. Praėjusiais metais šalyje beveik 168 tūkst. žmonių sirgo pirmojo arba antrojo tipo cukriniu diabetu, skelbia Higienos institutas. Viena sparčiausiai pasaulyje plintančių ligų reikalauja nuolatinės kontrolės ir atidaus stebėjimo. Ekspertų teigimu, svarbu, ne tik tinkamai reaguoti į gliukozės kiekio svyravimus, bet ir žinoti jo galimą pokytį, tad vis dažniau pasitelkiamos naujos technologijos, kurios palengvina sergančiųjų kasdienybę.
Sveikata | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Kūčių vakaras bus debesuotas, tačiau orai išliks ramūs ir be žymesnių kritulių, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikas Tadas Kantautas. Tuo metu per abi Kalėdų dienas pragiedrulių taip pat nenusimato, tačiau truputėlį sustiprės vėjas.
Lietuva | 3 MIN.
0
Z ir Alfa kartos mokiniai keičia mokymosi taisykles. Jie užaugo skaitmeninėje erdvėje, kur informacija pasiekiama akimirksniu, todėl tik tradicinių mokomųjų priemonių sprendimų jau nebepakanka. Šiandien mokymosi priemonės turi būti ne tik informatyvios, bet ir interaktyvios, vizualiai patrauklios, suteikiančios greitą grįžtamąją informaciją, atkreipia dėmesį pedagogai.
Lietuva | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl galimo interesų konflikto Šiaulių savivaldybėje. Etikos sargai aiškinsis, ar miesto meras Artūras Visockas, pasirašęs potvarkį dėl finansinės paramos skyrimo sesers sutuoktinio įmonei, tinkamai laikėsi viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų, pranešė VTEK.
Politika | 2 MIN.
1
Šią savaitę Pašušvio bendruomenės namuose vyko Radviliškio rajono savivaldybės vadovų susitikimas su vietos gyventojais. Susitikime dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, vicemerė Jurgita Sidarienė, Tarybos narys Karolis Balsys ir Grinkiškio seniūnė Giedrė Bložienė.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Aukščiausiojoje Radoje sudaroma darbo grupė, skubiai nagrinėsianti galimybę karo padėties metu surengti prezidento rinkimus Ukrainoje, „Telegram“ platformoje pranešė partijos „Tautos tarnas“ parlamentinės frakcijos vadovas Davydas Arachamija.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė apie sėkmingą smūgį Rusijos naikintuvams.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Kelmė
Šiauliai
Naktį Kelmėje policijos pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė du vaikinus, pas kuriuos rado galimai narkotinių medžiagų.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį vagys pasidarbavo Šiaulių rajone. Policijai pranešta apie dingusius statybos įrankius.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Kalvarija
Šeštadienį šalyje buvo užregistruoti 43 eismo įvykiai, iš kurių 4 įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pranešė Policijos departamentas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Gruodžio 19 d. apie 17 val. Kalvarijos savivaldybėje, Naujienėlės kaime automobilis „Opel Astra“, vairuojamas moters (gim. 1972 m.), nuvažiavo nuo kelio.
Gatvė | 2 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0
„Šiaulių-Vilmers“ (8-3) krepšininkės į Naujuosius metus žengs turėdamos „Open Smart Way MLKL“ šešių laimėtų mačų seriją. Aurimo Andrušaičio merginos Rokiškyje 76:59 (17:9, 11:19, 29:17, 19:14) užtikrintai nugalėjo „MKK Panevėžį“ (1-11).
Sportas | 3 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Artėjant šventoms Kalėdoms Naujojo Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto studentai pritarė dekano Rimanto Daugino pasiūlymui surengti gerumo akciją. Juk Adventas – laukimo ir gerų darbų metas. Šios akcijos tikslas – pasidalinti šventine nuotaika, nuoširdžiu dėmesiu ir bendryste su tais, kuriems ypač svarbus žmogiškas ryšys. Parodyti, kad jie nėra pamiršti ir svarbūs mūsų bendruomenei.
Kultūra | 4 MIN.
0
Spalio 24 dieną Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos 7–8 klasių mokiniai, vadovaujami gamtos mokslų mokytojų, dalyvavo Nacionaliniame aplinkos apsaugos egzamine. Ši iniciatyva puikiai dera su progimnazijos siekiu puoselėti atsakingą požiūrį į aplinką – mokykla aktyviai dalyvauja įvairiuose „Tvarios mokyklos“ projektuose, skatindama mokinius kurti prasmingus pokyčius savo kasdienybėje.
Jaunimas | 2 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Naujagimių skyrius sulaukė reikšmingos paramos iš Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Ankstukai“ — dovanos, kurios tiesiogine prasme suteikia šilumos, saugumo ir palengvina kasdienę slaugą patiems mažiausiems pacientams.
Sveikata | 3 MIN.
0
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmadienį Šiaulių mieste ir rajone atlieka baigiamuosius apsaugų apuokams montavimo darbus ant elektros linijų atramų. Tam, kad būtų spėta apsaugas sumontuoti iki švenčių, vienu metu dirba 20 žmonių.
Gamta | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Alytus
Lietuva
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0
„Man atrodo, tai buvo juodžiausias etapas mano gyvenime, nes byrėjo tiek šeima, tiek grupėje skandalai, nesutarimai. Atrodė, kad tai niekada nesibaigs, kad nėra šviesos tunelio gale, ir tu turi tiesiog susirinkti save į vieną vietą ir ieškoti sprendimų“, – taip pirmadienio vakarą LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ prabils dainininkė, grupės „Šeškės“ narė Ingrida Martinkėnaitė.
Veidai | 4 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Gruodžio dvidešimt antroji – 356-oji metų diena (pirmoji 51-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 10 dienų.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 22–28 d. – sąmoningumas vietoje skubėjimo.
Horoskopai | 7 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio dvidešimt antroji – 356-oji metų diena (pirmoji 51-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 10 dienų.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 22–28 d. – sąmoningumas vietoje skubėjimo.
Horoskopai | 7 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kiaulės liežuvis – išraiškingo skonio, nebrangus patiekalas, kurį lietuviai dažniausiai valgo vieną, su majonezu ar garstyčiomis. Tačiau pakanka vos keleto gudrybių ir maistingas bei sotus kiaulės liežuvis gali tapti tikru virtuvės atradimu. „Maximos“ maisto gamybos technologas dalijasi keletu patarimų, kaip liežuvį paversti išskirtiniu šventiniu patiekalu.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Kiekviena šeima turi savo Kūčių stalo patiekalų tradicijas – vieniems tai silkė su svogūnais, keptas karpis, o kiti šventinės vakarienės neįsivaizduoja be lašišos. Nors receptai skiriasi, visus vienija bendras ingredientas – žuvis. Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ dalijasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvį bei jūros gėrybes ir siūlo išbandyti abejingų nepaliksiantį nebrangų receptą, kuris puikiai tiks ir Kūčių vakarienei.
Virtuvė | 5 MIN.
0