Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Zita KatkienėŠaltinis: Etaplius.lt
Naujos galimybės
Iškeisti Vilnių į Šiaulius šiandien jau nieko nestebina. Anot profesorės, šiek tiek naujai šiandien galima žvelgti į visą Lietuvos situaciją. „Mes jau užduodam kitokį toną, kad ne tik Vilnius ir Kaunas egzistuoja Lietuvoje. Čia atvažiavusi supratau, kad yra puikūs klinicistai, teikiama aukšto lygio medicinos pagalba, puikiai organizuojamas darbas, labai didelės ambicijos egzistuoja ir mažesniuose Lietuvos miestuose“, - sakė žurnalistams medikė, visą savo gyvenimą praleidusi Vilniuje.
Prof. J. Čelutkienę rinktis darbą Šiauliuose paskatino ir atsiradusi galimybė imtis lyderio vaidmens. Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos šalyse, nėra daug gydymo įstaigų, tad ir karjeros galimybių nėra daug. „Kitose šalyse jeigu medikas išauga viename centre ir gali tapti lyderiu, jis turi pasirinkimą, nes kiti centrai ieško tokio žmogaus. Ir jie išvyksta į kitą vietą. Lietuvoje tai visai neįprasta, nes nėra tokios konkurencingos erdvės, kur galėtų pasireikšti lyderiai“, – paaiškino situaciją profesorė ir prisipažino, kad po to, kai nelaimėjo konkurso į kardiologijos centro vadovo pareigas Santaros klinikose, jai atrodė, kad kitų galimybių ir nėra.
Abejones išsklaidė netikėtai į Santaros klinikas atvykęs Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, pasiūlęs vadovės pareigas ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre. „Aš dabar labai džiaugiuosi, nes man atsiranda galimybė koordinuoti klinikinį ir veiklos tobulinimo procesą visame centre, kuriame yra stacionaras, poliklinika, diagnostika ir intervencijos. Man tai nepaprastai įdomu“, - patikino naujoji vadovė ir pripažino, kad savo sprendimu yra labai patenkinta.
Įgyvendins naujas idėjas
Imtis vadovaujamo darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje prof. Jelenai Čelutkienei buvo direktoriaus Mindaugo Pauliuko asmenybė, jo ambicijos bei darbo stilius, kurį jis diegia gydymo įstaigoje.
„Tai yra naujas, labai progresyvus ir labai optimistiškas stilius. Man yra toks jausmas, kad drauge su direktoriumi čia galėsime realizuoti daug gerų projektų“, - teigė žurnalistams profesorė. Vienas iš artimiausių planų – sumažinti eiles pas gydytojus kardiologus. Naujoji vadovė įsitikinus, kad galima jas sumažinti ir racionalizuojant tyrimų planą.
Dabar viskas vyksta pagal standartą: visiems skiriamas standartinis ištyrimas ir standartinė konsultacija. „Galvoju, kad galima įdėmiau pasižiūrėti, ko kiekvienam pacientui reikia individualiai, ir taip pagreitinti konsultacijas ir priimti daugiau pacientų per dieną“, - paaiškina kitokias konsultantų darbo galimybes profesorė. Be to reiktų priimti daugiau kardiologų į polikliniką ir būtų galima pasiekti pagrindinio tikslo – ligoninėje taikyti trumpiausią laukimo pas specialistą laiką.
Dar viena puiki idėja – įrengti Skausmo krūtinėje postą. Pasak prof. J. Čelutkienės, jis dubliuotųsi su Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje vykdoma veikla. Šio sumanymo tikslas - kad kvalifikuota slaugytoja atrinktų pacientus, kuriems reikalinga skubi pagalba, teikiama pagalba per 1-2 paras, nuo tų, kurie galėtų palaukti ilgiau. Tokių pacientų Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, kur ligonius diferencijuoja skubiosios medicinos pagalbos specialistai, yra labai daug. Įsteigus šį postą mažėtų krūvis, tenkantis skubiosios medicinos pagalbos specialistams ir būtų optimizuotas jų darbas. „Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje reikia pastiprinimo. Mes spręsime galimybę turėti kardiologą šiame skyriuje ir užtikrinsime visų dirbančiųjų geresnę kvalifikaciją, rengdami mokymus“, - pasiryžusi svarbius pokyčius įgyvendinti kardiologijos specialistė.
„Euroheart“ projektas padės įveikti popierinę naštą
Europos kardiologų draugija, kurioje aktyviai dirba ir prof. J. Čelutkienė, vykdo projektą, „Euroheart“, kurio esmė yra įtraukti kitas Europos šalis į pacientų registrą. Tai jau seniai atliekama Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, Švedijoje yra kuriama gydymo centrų registro infrastruktūra. J. Čelutkienė planuoja ligoninėje sukurti sergančiųjų miokardo infarktu registrą, kuris turėtų atspindėti, kaip greitai pacientas gauna jam reikiamą medikų pagalbą, kaip greitai atlikta intervencija, kokie būtini tyrimai atlikti stacionare, koks gydymas taikytas stacionare. „Atvykusi čia radau popierių pluoštą, kur visa tai apie pacientą surašoma. Bet kaip surinktą informaciją analizuoti – neaišku. Neaišku, ir kaip tai paversti elektroniniais duomenimis, kuriais galėtume pasitikėti“, - svarsto prof. J. Čelutkienė ir žada pradėti šį darbą Respublikinė Šiaulių ligoninė, kuri būtų pirmoji, kurioje būtų skaitmenizuoti kokybės kriterijai. „Euroheart“ - globalus projektas, turintis užsienietišką patirtį, kokybės standartą. Jį įdiegę, parodysim, kaip viskas yra ir parodysim pavyzdį“, - teigia naujoji Širdies ir kraujagyslių centro vadovė J. Čelutkienė, siekianti , kad centre liktų kuo mažiau popierinių pacientų istorijų, kas užima labai daug laiko. O jei popierių liktų minimaliai, labai palengvėtų medikų darbas. To bus siekiama ne tik Širdies ir kraujagyslių centre, bet ir visoje ligoninėje, kur tebėra šūsnys popierinių dokumentų.
„Pas mus dar yra toks požiūris – į ligos istoriją rašyk taip, lyg rašytum prokurorui. Šiandien gydytojas nesijaučia saugus. Vos pradėjęs dirbti, mačiau krūvas dokumentų, bet sakiau, kad ateityje bus pilotinis projektas be dokumentų, kurį pradėsime nuo kardiologų, kas medikus labai nudžiugino. Šiauliai gali būti tuo akmenėliu, kuris išjudins vežimą“, – patikina ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.
„Tikiu ligoninės potencialu“
Respublikinės Šiaulių ligoninės bendruomenei teko nelengvas laikotarpis, paženklintas mobingo skandalo. Po jo ligoninei vadovauti atvykusiam direktoriui Mindaugui Pauliukui tenka įveikti pirmtakų sukeltas problemas. Pasak vadovo, šiuo metu ligoninėje esanti atmosfera priklauso ir nuo pačių bendruomenės narių požiūrio ir pailiustravo teiginį stiklinės su vandeniu efektu, kai iki pusės pripilta stiklinė optimistui bus artipilnė, o pesimistui – apytuštė. „Jei matysi negatyvią informaciją ir bandysi galvoti, kas yra blogai, tai tą ir matysi. Jei ieškosi sprendimų, tai spręsi problemas“, - patikino vadovas.
Ligoninėje aktyviai ieškoma būdų problemoms spręsti. Viena esamų problemų - medicinos darbuotojų pervargimas. Perdegimo sindromas ypatingai jaučiamas slaugoje. Tam įveikti, įgyvendinamas projektas - slaugytojų darbas trimis pamainomis. Taip jau dirba Gastroenterologijos-endokrinologijos ir Neurologijos skyrių slaugytojos. Taip siekiama sumažinti ir fizinį, ir emocinį nuovargį. „Tikimės, kad tai paskatins daugiau skirti dėmesio pacientams ir sumažins pačių darbuotojų, slaugos personalo nuovargį ir stresą, kuris neišvengiamai patiriamas darbe“, – teigia direktorius Mindaugas Pauliukas ir pasidalina pasaulinėje praktikoje bei Skandinavijos šalyse atliktų tyrimų rezultatais, kurie rodo, kad taip dirbant efektyviau nadojami turimi ligoninės žmogiškųjų išteklių resursai, skiriamas didesnis dėmesys pacientui. Ir tai, anot vadovo, normalu, nes nei vienas žmogus negali įtampoje dirbti 24 valandas. Po trijų mėnesių bus apibendrinami šio projekto rezultatai ir daromos išvados.
Nelieka nepastebėtas ir galimas emocinis gydytojų perdegimas. Ligoninėje įgyvendinama jaunų gydytojų iniciatyva „Neslėpk dramblio savyje“ – puiki iniciatyva, sulaukusi administracijos palaikymo. Didelė vertybė ligoninė vadovui yra kiekvienas žmogus, kuris į darbą ateina pozityviai nusiteikęs, turėdamas nuostatą „Čia – mūsų“. Pasak M. Pauliuko, kuo daugiau bus žmonių, mylinčių savo darbo vietą, tuo bus geriau. „Kai ateina darbuotojas ir sako: matau, kaip būtų galima tobulinti darbą, yra signalas, kad turime sėsti, analizuoti, diskutuoti ir priimti tą sprendimą, kuris palengvins darbą“, - sako direktorius ir patikina, kad geras vadovas yra tas, kuris išklauso visų ir priima tą sprendimą, kuris bus teisingas. Jeigu žmogus bijos ateiti pasakyti, tai jau yra blogai.
Kuriama geroji praktika
Administracija prašo, kad darbines problemas spręstų ir skyrių vadovai, centrų vedėjai, atsakingi padalinių žmonės. Tačiau į emocines problemas reaguojama labai rimtai. Ligoninėje veikia psichologinė tarnyba, dirba medicinos psichologė, tad skubiai reaguojama į kiekvieną vidinį konfliktą, kuris gali būti ir yra natūralus, dirbant nelengvame bare.
Tam, kad gerėtų atmosfera skyriuose ir visoje ligoninėje, kuriama geroji praktika – organizuojami bendri renginiai, vykdomos akcijos. Pasitinkant Kalėdas bus leidžiama ligoninės darbuotojų Kalėdinių desertų receptų knyga, kuriai kiekvienas skyrius pateikia receptą, kepa gaminius, kurie fotografuojami ir aprašomi. Džiugina ir pasirašyta sutartis su krepšinio klubu „Šiauliai“. Klubo prezidentas Donatas Slanina, žaisdamas Ispanijoje, Italijoje, matė socialinę partnerystę, kuri sieja sportininkus su ligoninėmis. Apie tai kalbėta ir su profesoriumi Rimantu Kėvalu, kuris patikino, kad vaiko sveikimui labai svarbi emocinė nuotaika. Jis jausis geriau, kai Kalėdų ar kitų švenčių metu palatoje pamatys savo mylimą sportininką su dovanėlėmis. Net nuskausminamųjų vaikui nebereikia, kai pamato savo žvaigždę gyvai.
„Aš, kaip vadovas, matau, kur mes galėtume tobulėti, būtų netiesa sakyti, kad problemų nėra. Mes turim klausytis, turim išklausyti, išdiskutuoti ir judėti į priekį. Mes, visi dirbantieji ligoninėje, esame tame pačiame laive ir ne vadovo nuomonė turi būti svarbiausia. Aš tikiu ligoninės potencialu: gydytojais, slaugytojais, ūkio, administracijos darbuotojais ir įsiklausau į kiekvieną“, - sako M. Pauliukas, primindamas savo pasakymą pirmąją darbo dieną: „Norėčiau, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė būtų pati geriausia ligoninė Lietuvoje“. Ir ši ambicija lieka.