Pritrūkote energijos – atsigręžkite į gamtą

Šiauliai

Pavasario dovanos. Patys vertingiausi ir skaniausi augalų lapeliai yra švieži, vos atsiplėšę nuo žemės paviršiaus.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

37337

Pavasaris – tai laikas, kai norisi ne tik gražiau atrodyti, pakoreguoti kūno apimtis, bet ir jaustis sveikesniems bei nepritrūkti energijos, kurios dažnas stingame.

Genialu tai, kas paprasta

Pavasaris – bene pats tinkamiausias metas stiprinti organizmą natūraliomis augalų sultimis, įvairiais kokteiliais, salotomis, sriubomis, troškiniais ir pan. Būtent dabar nusilpęs organizmas geriausiai pajus augalų teikiamą energijos antplūdį.

Nepatingėkite palepinti savęs sultimis. Šviežios jaunų augalų sultys yra neįkainojamas energijos ir sveikatos šaltinis. Sultis organizmas pasisavina per 10–15 min., todėl jose esančios medžiagos visiškai išnaudojamos mūsų kūno ląstelėms, audiniams bei organams maitinti ir atstatyti. Tirštos sultys aprūpina organizmą maisto skaidulomis – pektinu, kuris sujungia iš aplinkos į organizmą patenkančius sunkiuosius metalus, apsaugodamas organizmą nuo toksinio jų poveikio.

Šilumos pažadintuose laukuose besikalantys žalumynai pasižymi ne tik vitaminų, mikroelementų, biologiškai aktyvių medžiagų gausa, taip pat – ir organizmą valančiomis bei gydančiomis savybėmis. Patys vertingiausi ir skaniausi augalų lapeliai yra švieži, vos atsiplėšę nuo žemės paviršiaus.

Šiuo metu reikėtų pasirūpinti tais augalais, kurie turi daugiausia vitaminų bei mikroelementų. Paprastąją kiaulpienę, didžiąją dilgėlę, daržinę žliūgę, balandą, raktelius, garšvą gerai pažįsta dauguma žmonių, tik dažniausiai nežino šių vaistinių augalų savybių. Minėtus augalus be vargo rasite, vaikštinėdami miške, paežerėse, atokiose pievelėse ar netgi savo daržuose ar soduose.

Patyrusi vaistažolių žinovė Veronika Kazlauskienė sako, jog receptų, kaip naudoti gamtos dovanas, apstu, tereikia tik drąsos ir atrasite sau tinkantį bei patinkantį kokteilį, dažniau artimuosius palepinsite įvairesnėmis salotomis, sultimis, gardesniais troškiniais, sriubomis, užtepėlėmis ir kt. Tereikia skanauti, kad vėliau galėtumėte džiaugtis gera sveikata.

Dilgėlė

Kaži ar rastume žmogų, kuris nepažintų dilgėlės? Ši žolė paplitusi visoje Lietuvoje, dažniausiai auga šiukšlynuose, patvoriuose, miškuose, upių pakrantėse, apleistuose soduose, pamiškėse, krūmynuose. Pavasarį šie augalai ypač stiprūs, nes iš šaknų gavę visas veikliąsias medžiagas.

Dilgėlės itin gerai valo bei stiprina kraują. Šviežiuose jų lapuose gausu geležies, beta karoteno, vitamino K. Biologiškai aktyvios dilgėlių medžiagos gerina hemoglobiną, mažina uždegimo procesus, gydo reumatą, stiprina dantenas. Dilgėlės puikiai tinka organizmui valyti, nes pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu. Svarbu atminti, jog dilgėlių lapai geba tirštinti kraują, todėl tuo pačiu metu rekomenduojama vartoti kiaulpienių lapus, kurie turi atvirkštinį poveikį – jį skystina.

Jauni dilgėlių lapeliai skinami nuo viršūnėlių. Dilgėlės maistui naudojamos žalios arba lengvai apdorojamos, kad nedilgintų: nuplikomos karštu vandeniu arba sutrinamos grūstuvėje su žiupsneliu druskos. Plakant kokteilius, nuplikyti nereikia. Gaminant sriubą ar troškinius, dilgėles reikia dėti pabaigoje.

Kiaulpienė

Pievose jau ima geltonuoti kiaulpienės. Naudingas visas augalas – nuo žiedo iki pat šaknies. Liaudies medicinoje paprastoji kiaulpienė ne veltui vadinama gyvybės šaknimi, nes yra pagrindinis natūralus vitaminų šaltinis. Joje gausu vitaminų C, E ir A, geležies, kalcio, fosforo, inulino, jodo, dervos, vaško, organinių rūgščių ir net kaučiuko. Nors ji kartaus skonio, tačiau kartumynai naudingi. Lapuose esantys kartumynai aktyvina skrandžio veiklą ir gerina virškinimą, medžiagų apykaitą bei valo organizmą.

Kiaulpienės ypač gerai atgaivina civilizacijos nuodų nuvargintas kepenis bei kasą. Pats svarbiausias kiaulpienės turtas – maisto skaidulinė medžiaga inulinas, slypintis augalo šaknyse. Inulinas pasižymi gebėjimu reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, žarnyno mikrofloros sudėtį, šalinti iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas.

Skanauti rinkitės kuo jaunesnius lapelius. Ruošiant salotas, lapų bei kotelių kartumą be vargo panaikinsite, juos palaikę šiltame ir šiek tiek pasūdytame vandenyje. Kokteiliams tinka ne tik lapai, bet ir žiedai.

Garšva

Pavasarį pravartu paskanauti ir garšvos. Jos laikomos piktžolėmis, kurias reikia naikinti visais įmanomais būdais. Šio augalo lapai patys tinkamiausi, kai būna garbanoti ir šviesūs. Jų skonis švelnus, primenantis lazdyno riešutus. Lapuose apstu baltymų, riebalų, askorbo rūgšties, mineralinių bei eterinių aliejų. Subrendę lapai apkarsta, tad, norint kaskart turėti jų šviežių, garšvas reikia per sezoną keletą kartų nupjauti.

Garšvos puikiai tinka virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, inkstų, šlapimo pūslės, grybelinėms odos ligoms gydyti. Šis augalas efektyviai mažina kraujospūdį, todėl turintiesiems šią bėdą garšvos reikėtų vartoti saikingai. Jeigu spausite sultis, gerkite jų 50 ml per dieną.

Gyslotis

Tiek dideli, tiek maži gerai pažįsta plačialapį gyslotį, dažniau vadinamą trauklapiu. Jis puikiai tinka pūlinėms žaizdoms, šunvotėms, vabzdžių sukandžiotoms vietoms gydyti. Pirmajai pagalbai tereikia sutrinti gysločio lapus tarp delnų ir palaikyti, uždėjus ant pažeistos vietos.

Gyslotis garsėja ir kaip puikus pagalbininkas, sergant kvėpavimo organų ligomis, kovojant su skrandį užpuolusiomis problemomis. Tereikia išgerti vieną šaukštą gysločio sulčių prieš valgį. Svarbu atminti, jog sultys netinka, esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui. Jauni trauklapio lapeliai puikiai tinka salotoms paįvairinti.

Žliūgė

Plačiai paplitęs augalas visoje Lietuvoje – daržinė žliūgė. Daugelio laikoma piktžole, ji turi daug vitaminų E, C, karotino, kalio, chloro druskų, saponino. Žalią ją pravartu naudoti salotoms, o virtą – sriuboms bei tyrėms. Sultys tinka vidiniam kraujoplūdžiui malšinti, sergant hemorojumi, avitaminoze, diabetine katarakta. Kadangi žliūgė gausiai vitaminingas augalas, tai puikiai tinka organizmui stiprinti, jam tonizuoti. Per dieną pakanka trijų valgomųjų šaukštų sulčių, kad išliktumėte darbingi ir žvalūs.

Balanda

Vienmetę piktžolę balandą galima naudoti vietoje špinatų. Jos lapai stori, trapūs ir labai maistingi. Jaunų balandų antžeminė dalis visa tinka maistui, senesniųjų skinami tik lapai. Balandose gausu kalcio, fosforo, baltymų, magnio, kalio, karotinoidų, vitamino C. Pavasarį ypač pravartu pastiprinti organizmą salotomis, įmaišius į jas jaunų balandos lapelių. Balanda tonizuoja visą organizmą, gerina virškinimą, padeda atsikosėti.

Raktažolė

Iškylaudami gamtoje, nepatingėkite pasiskinti raktažolių. Tiek lapai, tiek žiedai skinami žydėjimo metu. Iš šių augalų lapų pasigaminkite salotų, kuriose gausu vitamino C, karotino. Augalas stiprina nervus ir širdies veiklą. Tinka vaikams, kuriems sutrikęs miegas bei kurie yra itin aktyvūs. Žiedų arbatomis sėkmingai gydomos kvėpavimo takų ligos, sloga. Tam tinka ir augalo šaknys, nes jose apstu saponinų, kurie lengvina atsikosėjimą.

Baltasis dobilas

Vaikštinėdami po pievas, pasiskinkite raudonųjų bei baltųjų dobilų galvelių. Raudonasis dobilas nepriekaištingai tinka moterims klimakteriniu periodu, kai organizme sumažėja estrogenų. Dobilai geba aktyvinti medžiagų apykaitą, todėl tinka kokteiliams, skirtiems sulieknėti.

Tiek raudonieji, tiek baltieji dobilai turi daug vertingų maistinių medžiagų, gebančių valyti bei stiprinti organizmą. Šie augalai ypač tinka ir vyrams, nes gerina prostatos veiklą. Nudegus saulėje, dobilų arbatų kompresai efektyviai padeda odai atsigauti. Spalvoti žiedai pagyvina salotų dubenį ne tik savo skoniu, bet ir akiai malonia išvaizda.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt